Admin Structum. 2018 m. kovo 27 d.

Žvilgsnis į kitokį parduotuvių gyvenimą

Vizionierius, dainius, estetas – taip architektą ir interjero dizainerį Peterį Marino vadina niujorkiečiai. Greta rikiuojasi kiti apibūdinimai: rafinuotas, nepakartojamas, šiuolaikiškas, rokeriškas. Socialinių vaidmenų ir epitetų gausa liudija mažų mažiausiai tai, kad P. Marino yra intriguojanti asmenybė, vairuojanti „Harley-Davidson“ ir dėvinti odinius drabužius net biure. Architektas geba įtikti pačių populiariausių prabangos ženklų pasaulyje, tokių kaip „Louis Vuitton“, „Dior“, „Fendi“, „Chanel“, užsakovams – parduotuvės sudaro absoliučią daugumą visų jo projektų.

Garsiausi mados ženklai, įsikūrę tarsi šių laikų dvaruose

„Noriu sukurti ir iliuziją, ir tikrovę... nesenstančius.“ Tai nėra P. Marino žodžiai, jie priklauso italų architektui, interjero dizaineriui Renzo Mongiardino, vienam didžiausių niujorkiečio įkvėpėjų. Bet P. Marino darbuose šie žodžiai išpildomi su kaupu. Kaip ir jo autoritetas, P. Marino tiki vientisa architektūros ir interjero integracija. Beprotiškai platus spektras techninių žinių ir patirtis atsispindi visuose projektuose, kurių daugumą sudaro būtent parduotuvės. Dažnas kerintis megapolis didžiuojasi prabangiausių pasaulyje parduotuvių gatvelių elitu. Ir daugelyje jų galima pamatyti niujorkiečio darbų. Praėjusius kelerius metus jis ypač aktyviai dirbo Kinijoje, Honkonge, Šanchajuje, kur projektavo didžiausias ir geriausias „Chanel“, „Dior“, „Fendi“, „Loewe“, „Louis Vuitton“ parduotuves, butikus. Garsiausių pasaulyje mados namų, nepamirštančių savo centrų atidaryti brangiausiose pasaulio vietose, užsakovai dažniausiai kreipiasi į geriausią dizainerį pasaulyje. Tarp jų yra „Calvin Klein“, „Giorgio Armani“, „Donna Karan“, „Yves Saint Laurent“ ir kiti.

Šiuo metu P. Marino jau turi ir prestižinį Amerikos architektų instituto garbės apdovanojimą už „Louis Vuitton“ parduotuvę Honkonge. Joje jis įkomponavo spalvotas vaizdo projekcijas, matomas ant parduotuvės laiptų. „Ne visada buvau Nr. 1. Mano karjeros pradžioje architektui kurti parduotuves, jų interjerą reiškė, kad nebėra kur smukti žemyn“, – sako 1978 m. įkurtos studijos „Peter Marino Architect PLLC“, kurioje dabar dirba apie 160 žmonių, vadovas.

Iš jo naujausių darbų reikėtų paminėti „Chanel“ parduotuvę Tokijo rajone Ginzoje. Šįkart autorius pristatė inovatyvią idėją – šviesos diodų sieną. Ji pagaminta iš specialiai Austrijoje šiam projektui kurto stiklo. Siena suteikia galimybę meno, fotografijos, mados vaizdo įrašų vaizdais gėrėtis ne tik iš milžiniškos parduotuvės išorės, bet ir viduje.

Naujausias „Dior“ namų adresas – prekybos rojuje Seule. Čia P. Marino rankos prisilietimu vidaus erdvėse žaidžia novatoriški audiniai, taip pat panaudota daug medžio, odos dekoro juslėms sužadinti. Baltame interjere sklendžia unikalūs laiptai, vedantys apžvelgti kolekcijų. Erdvėje išdėstyta ir meno galerija, kurioje eksponuojami garsių menininkų darbai. Architektas artimai bendradarbiauja su meno srities atstovais, kurių darbų galima aptikti daugumoje P. Marino interjerų. Pavyzdžiui, Seule „Dior“ namuose padėta Korėjos menininko Lee Bulo skulptūra, eksponuojami garsaus menininko Marco Polidori darbai. Arba „Louis Vuitton“ Paryžiuje butiką puošia laiptai iš XVIII a. akmens, išpuoselėtos stiklinės baliustrados ir spalvotos Annie Morris skulptūros. Šios parduotuvės fasadas dekoruotas auksinės saulės spinduliais. Ar kas gali labiau atspindėti Šviesos miesto atgimimą? P. Marino interjere beveik visuomet galima aptikti šiuolaikinio meno kūrinių ar bent jo apraiškų, kurie patraukia meno ir mados mėgėjų žvilgsnį. Architektas ne tik sužadina lankytojo vaizduotę, supažindina su šiuolaikiniais menininkais, bet ir pabrėžia erdvės šiuolaikiškumą. Dažnai projektuose tenka laviruoti tarp seno bei šiuolaikiško ir gebėti perteikti jų pusiausvyrą interjere ir eksterjere.

Kūrybinis kodas

„Svarbiausias parduotuvės tikslas – pritraukti klientų žvilgsnį, tiesa? – klausia P. Marino. – Kurdamas atkreipiu dėmesį į produktą, pasineriu į ženklo istoriją, tradicijas. Pavyzdžiui, prieš projektuodamas „Chanel“ mados namų interjerą, lankiausi „Coco Chanel“ namuose Paryžiuje, kad interjere galėčiau perteikti kūrėjo dvasią šiuolaikiniame kontekste. Ar tuomet, kai teko garbė renovuoti papuošalų, laikrodžių, kvepalų bendrovės „Bulgari“ parduotuvę Niujorke, Penktojoje aveniu, tyrinėjau jos romėniškas šaknis. Norėjosi, kad į vidų užėję klientai surastų tapatumą ir identifikuotų čia Pietų Italijos saulę, abrikosų spalvą, kurią galima pamatyti po pietų Romoje, nesvarbu, kad parduotuvė Niujorke. Tai išreikšta visur: grindų dangose, tekstilėje, balduose, sienų apdailoje. Apdaila turi sukurti pridėtinę vertę parduotuvei, pardavimui ir produkcijai, išryškinti ją, pritraukti dėmesį ir padaryti produktus dar labiau geidžiamus. Pavyzdžiui, abrikosiniai atspalviai parduotuvės sienų nišose suteikia minėtą itališką šviesą butikui. Prekybos salos, nišos prekėms turi būti ne tik patrauklaus dizaino, bet kartu ir funkcionalios, kad produktai laisvai tilptų, būtų gerai matomi klientui. Visos salos zonos tinkamai apšviestos, apdaila, baldai joms sukurti, pagaminti iš skirtingų medžiagų, sujungtų į vientisą kompleksą.“

Niujorke atidarytos parduotuvės baldų pasirinkimą lėmė įmonės veiklos piko amžius Italijoje – „Bulgari“ aukštosios mados papuošalai buvo prašmatni atrakcija tokioms Holivudo kino žvaigždėms kaip Liz Taylor, Ava Gardner.

Gali būti, kad svarbiausia niujorkiečio estetinė motyvacija – klaustrofobija. Dažnai pirmoji misija, kuriant bet kurį parduotuvių projektą, P. Marino yra erdvės suprojektavimas taip, kad ją, kiek tai įmanoma, pasiektų natūrali šviesa: „Manau taip pat kaip ir mano žmona. Šviesos reikia. Sutikite, moterys dėl geidžiamos poros batelių gali nušliaužti ir per dužusius stiklus, bet jeigu nori parduotuvėje gerai praleisti laiką, natūrali šviesa reikalinga.“

Jeigu P. Marino asmeninis stilius yra specifiškas ir jo negali pamiršti, jį lengva apibūdinti, tai jo kurtus objektus, jų interjerus daug sunkiau. Geriausiai tiktų: modernūs, švarūs, tikslūs, elegantiški, rafinuoti, bet visuomet papildyti eklektiška meno kolekcija. Jų erdvėse be galo lengva judėti, parduotuvių matavimosi zonos suprojektuotos taip, kad jų netrikdo pašalinių akys. Ir visur juntama prabanga, nesvarbu, ar tai stalčius, ar lifto apšvietimo mygtukai. „Prabangos bumas egzistuoja kartu su didžiuliu žmonių pajamų skirtumu, – sako P. Marino. – Moderniame pasaulyje vartotojas gali rinktis iš itin didelės prekių ženklų įvairovės, todėl parduotuves projektuojančiam architektui taip pat formuojama užduotis pasiekti jį šiame konkurencingame pasaulyje.“