Irena Dirgėlienė. 2017 m. gruodžio 22 d.

Žalieji miestai žmonėms

Neseniai sostinėje surengtoje konferencijoje „Žalieji miestai žmonėms“ dalyvavo pranešėjai iš užsienio ir Lietuvos: Aplinkos ministerijos atstovai, architektai ir kiti specialistai, suinteresuoti kurti žaliuosius miestus.

Žalieji pastatai – tvarumo iššūkis

Nekilnojamojo turto konsultacijų bendrovės „Newsec“, kuri yra savo srities lyderė Šiaurės Europoje ir Baltijos šalyse, Tyrimų ir analizės vadovo Baltijos regione Mindaugo Kulboko nuomone, žaliasis pastatas nėra vien tik žalsva spalva nudažytas fasadas ar žole apželdintas stogo elementas. Tai nejuntamas ir nematomas statytojo požiūris į besikeičiančius vartotojų įpročius. „Vertinant trumpuoju periodu, tai neracionali investicija, neturinti apibrėžtų atsipirkimo ribų, tačiau ilguoju periodu ji garantuoja komercinį tvarumą. Be to, šios dienos nekilnojamojo turto nuomos rinkos realybė yra tokia: nuomos objektas jau nebėra tik kvadratinis metras. Nuomojamas objektas vertinamas kaip paslauga, kuri bus suteikta tuose nuomojamuose kvadratiniuose metruose. Verslo aspektu tai nėra realiai pamatuojama, tačiau tai yra ilgalaikio santykio tarp nuomotojo ir nuomininko garantas“, – dalijosi mintimis M. Kulbokas.

LEED ir pastato energijos modeliavimo sprendimai

„LG Electronics“ vyresnysis inžinierius iš Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) dr. Jaeyoonas Kohas kalbėjo apie tai, kad nuo 1994 m. LEED iš žaliųjų pastatų standarto išsivystė į visapusę sistemą, taikomą ne tik projektuojant ir statant, bet ir prižiūrint bei eksploatuojant pastatus. Pasak pranešėjo, LEED sertifikavimo reikalauja daugelis JAV federalinių ir vietos savivaldos institucijų, ši sistema šiuo metu itin populiari JAV statybų sektoriuje. „Kadangi LEED įvertinimui didžiausią įtaką turi energijos taupymas, pastatams taikomos įvairios didelio efektyvumo statybos sistemos. Energijos modeliavime naudodami energiją taupančias ir ekonomiškai efektyvias ŠVOK sistemas, architektai, inžinieriai ir savininkai gali priimti geresnius su pastato ilgalaikiu gyvavimo ciklu susijusius sprendimus ir užsitikrinti geresnį skirtingų sričių LEED įvertinimą“, – sakė J. Koh.

Pranešėjas taip pat pristatė energijos modeliavimo reikalavimus, taikomus LEED sertifikavimo proceso metu, pateikė informacijos, susijusios su ekonomiškai efektyvios pastato energijos sistemos projektu bei energijos modeliavimo pavyzdžių, kurie gali būti naudingi vertinant energiją ir būsimą energijos ekonomiją.

BIM analizė ir efektyvumas: nuo pastatų iki miestų

„Integrated Environmental Solutions“ verslo plėtros vadovas iš Jungtinės Karalystės Niallas Gibsonas kalbėjo apie tikrąją BIM vertę, kuri pramonės sektoriui tampa vis aiškesnė. Pasak pranešėjo, svarbiausia ne 3D CAD ir suderintas projektas, o informacijos kūrimas, fiksavimas, analizavimas ir keitimasis informacija per visą statinio projektavimo, statybos ir eksploatavimo procesą. „Siekdami geriau valdyti pastatus ir sumažinti sąnaudas bei išmetamą anglies dioksido kiekį, turime geriau suprasti paskirtį, kuriai statiniai projektuojami, ir jų praktinį eksploatavimą. Apskaičiuota, kad 80 procentų sąnaudų nuo statybos komandos nepriklauso. Istoriškai nelengva patvirtinti, kokios iš tiesų yra pastatų savybės ir jas palyginti su projektavimo etapo metu buvusiais lūkesčiais. Tai įrodo labai paprastas pavyzdys: pastatų energinio naudingumo sertifikato palyginimas su sąskaitomis už energiją ir eksploatuojamo pastato energijos sertifikatu. Atsirado vadinamasis rodiklių atotrūkis, todėl būtina aptarti šį atotrūkį ir jo priežastis bei išsiaiškinti, kaip BIM procesas gali tą spragą užpildyti“, – sakė pranešėjas.

Pasak jo, ypač svarbu, kad detalumo modelis tiktų projektavimo etapui. Šiam tikslui skirta technologija jau seniai naudojama ir nuolat tobulinama. Vien technologijos nepakanka BIM sprendimui užtikrinti. Tam, kad būtų pasinaudota visomis BIM teikiamomis darbo srauto galimybėmis, būtini proceso ir jame dalyvaujančių žmonių mąstysenos pokyčiai. Tai vis geriau pastebima ir ta linkme eina vis didesnė sektoriaus dalis. Tiems, kurie gerai išmano BIM procesą, BIM technologija gali suteikti didesnę sėkmę.

Tvaraus vystymosi ateitis

Tvarumo konsultantas iš Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) Jerry Yudelsonas pabrėžė, kad darnus vystymasis – tai šio dešimtmečio šūkis, įtvirtintas Jungtinių Tautų darnaus vystymosi iki 2030 m. darbotvarkėje nustatytuose darnaus vystymosi tiksluose. Pranešėjas aptarė visuotines plataus masto tendencijas, spartinančias darnią miestų plėtrą ir nagrinėjo, kaip jomis galima pasinaudoti. Taip pat jis apžvelgė iššūkius, su kuriais susiduriama rengiant darnios miestų plėtros planus: perėjimą nuo pasenusių XX a. metodų prie tvaresnio požiūrio į žemės naudojimą, energiją, transportą, vandentvarką ir atliekų tvarkymą bei būtinybę pradėti kurti perdirbimo, atsinaujinančios energijos ir ekologijos koncepcijomis paremtą žiedinę ekonomiką.

Svečias taip pat nagrinėjo technologines darnaus miestų planavimo tendencijas – kaip viskas „mažėja, greitėja, lengvėja, tankėja ir pinga“ bei atveria naujas inovacijų ir miestų darnumo galimybes. Be technologinių tendencijų, buvo pristatytos ir finansinės bei socialinės inovacijos, atveriančios naujų galimybių stambioms ir mažoms įmonėms bei valstybės politikai.

Pranešime buvo pasiūlytos penkios konkrečios priemonės, kurių per ateinančius trejus metus valstybės valdžios institucijos, nevyriausybinės organizacijos ir stambios bei mažos įmonės galėtų imtis ir taip prisidėtų prie darnesnės ateities kūrimo.

Įžvalgų, kurios sustiprins pastangas kurti „Žaliuosius miestus žmonėms“, konferencijoje galėjo pasisemti tiek verslo, tiek valstybės institucijų, projektavimo ar inžinerijos sektoriaus specialistai, tiek ir akademinė visuomenė bei nevyriausybinių organizacijų atstovai.