Admin Structum. 2018 m. vasario 27 d.

Proveržis pokyčiams ir ateities gerovei kurti

Rūtos Karčiauskaitės, Vygailės Sukurytės nuotr.

„Išmanusis miestas IV“ pasitinka visus dalyvius atsinaujinęs, išsiplėtęs, kupinas idėjų ir iniciatyvų. Visų projekto dalyvių dialogas vyko Vilniuje ir Kaune surengtose kūrybinėse dirbtuvėse.

Jose dalyvavo viešasis ir privatus sektoriai, 22 aukštųjų mokyklų komandos iš VGTU, VTDK, VDA, VDU, ASU, KTU, KVK, KU, Kauno-Kėdainių rajono mokiniai. Papasakoti plėtros miestuose ir regionuose sėkmės istorijų atvyko ir savivaldybių atstovai. Tapdami integruoto projekto dalimi, visi turi bendrą idėją ir siekia įgyvendinti savivaldybių planus atnaujinti miestų gyvenamąją aplinką. VGTU Architektūros katedros vedėjas doc. Sigitas Kuncevičius sveikino Vilniuje susirinkusias studentų komandas ir linkėjo kūrybinėse dirbtuvėse ir projektuose atrasti svarbiausius akcentus, neapsiriboti šiandiena, atsižvelgti į kultūrines tradicijas. Nes „Valstybės atkūrimo šimtmečio priešakyje svarbiausias klausimas ir yra – darnus valstybės vystymasis, rajonų plėtros skatinimas, atkreipiant dėmesį į mažųjų miestų ir miestelių žmonių gyvenimą, aplinką, kurią bandome pakeisti jau dabar“.

Šių metų konkursas ypatingas tuo, kad didžiausias dėmesys skiriamas ne tik tradicijos, urbanizacijos ir technologijos darnai, bet ir konkurse dalyvaujančių komandų novatoriškumui, originaliam požiūriui į miestą, kaip į gyvą organizmą. KTU Statybos ir architektūros fakulteto dekanas dr. Andrius Jurelionis, Kaune linkėdamas studentams iš kūrybinių dirbtuvių pasiimti viską, ką galima – patirtį ir, svarbiausia, komandinį darbą, ragino nebijoti siekti daugiau, panaudoti žinias prasmingai, pasidžiaugė, kad toks konkursas parodo ir universiteto tikslus. „Išmokti panaudoti komandinę dinamiką, komunikuoti, keistis lūkesčiais“, – tai, anot A. Jurelionio, svarbiausia. Visi galėjo pasidžiaugti, kad šių metų dalyviai – tikri inovatoriai, suvokiantys, kad rajonų ateitis – jaunų ir veržlių žmonių rankose. Tai kryptis, kuria juda pažangūs miestai. Kūrybinių dirbtuvių svečias „Baltic Architects Group“ architektas Marijus Surdokas savo pavyzdžiu ir darbais įrodė, kad reikia studentams būti drąsiems ir nebijoti skleisti savo idėjų. Net ir utopinėse idėjose atrasti dalykų, kuriuos galima integruoti į projektus, nes visos vizijos yra įmanomos ir įgyvendinamos. „Gyvename puikiu laiku. Studentai, jauni žmonės, turi visas galimybes kurti Lietuvą tokią, kuria didžiuotumėmės ir po 10 ar 20 metų. Jaunas žmogus gali visą savo laiką skirti aplinkai stebėti, kas vyksta šiuo metu pasaulyje, ir taip kurti dideles idėjas, dideles utopijas. Dabar, kai jaučiamas mažųjų miestų mažėjimas, nes žmonės traukiasi, miestas traukiasi, tam ir esame, kad atrastume galimybę susikurti aplinką tokią, kuri trauktų ir mus pačius, ir verslą grįžti. Juk didžiosios galimybės yra Lietuvoje.“ M. Surdokas susirinkusiesiems Kaune linkėjo, kad patys talentingiausi susivienytų ir rastų būdų likti mūsų šalyje, kurtų jos perspektyvią ir klestinčią ateitį.

Socialinę atsakomybę skatinantis projektas

Kad būtų suvokti bendri tikslai ir poreikiai, reikia visų suinteresuotų šalių pastangų. Būtent skatinimas kuo aktyviau bendradarbiauti, drąsiai priimti patrauklias ir konkurencingas inovacijas ir kuriamos sąlygos, kad tokių pasiūlymų būtų kuo daugiau, leidžia dirbti ir kurti sklandžiai. Susirinkusias projekto komandas pasitiko iniciatyvos organizatoriai „Structum projektai“. „Verslo ir mokslo bendradarbiavimas, be abejonės, – abipusė nauda tiek studentams, tiek įmonėms. Kuo ši sąveika svarbi, kalbame jau keleri metai tiek su savivaldybėmis, tiek su aukštųjų mokyklų atstovais“, – sako žurnalo „Structum“ direktorė Ignė Dutova. Atsakingo verslo ir mokslo bendradarbiavimas šiandieniame globalios rinkos pasaulyje būtinas norint Lietuvos rajonams būti konkurencingiems, išlaikyti gyventojus, būti gyvybingiems. Geriausias būdas – eiti inovacijų keliu, į kurį, viena vertus, reikia įdėti didelių pastangų, tačiau, kita vertus, jis neabejotinai atveria didžiausias perspektyvas. Tai suvokdami kuriame inovacijų branduolius – mokslo, studijų ir verslo. Universitetai, aktyviai bendradarbiaujantys su verslu ir skatinantys savo studentų verslumą, suteikiantys jiems galimybes įgyti darbo pagrindų, tiesiogiai suvokia projekto naudą tiek savo studentams, tiek pačiai aukštajai mokyklai, tiek šaliai. Pagrindinis projekto „Išmanusis miestas IV“ partneris – UAB „Fima“. Bendrovės Infrastruktūros sprendimų departamento direktorius Rokas Šlekys, kūrybinėse dirbtuvėse dėkodamas už bendradarbiavimą su verslu bei studentais, linkėjo savivaldybėms „patikėti studentais, jų darbu, įžvelgti galimybes; o studentams, kurie atstovauja mokslą, – mąstyti kitaip – nestandartiškai, siūlyti netikėtas, inovatyvias idėjas, neiti lengviausiu keliu, nebijoti drąsių minčių ir išsiskirti savo projektiniais sprendiniais“. Marius Narmontas, Aplinkos ministerijos statybos ir teritorijų planavimo departamento direktorius, linkėdamas Vilniuje susirinkusiems „siekti projektais žaliųjų, ekologiškų spendimų“ apibendrino naujausias pasaulio metodikas ir pastatų tvarumo vertinimo sistemas – Žaliuosius pirkimus ir tvarumo standartą. Visa tai svarbu „rūpinantis, kad miestai būtų sukurti tokie, kad būtų gera į juos grįžti, kad būtų atkurtas tankumas, aukšta kokybė“. R. Šlekio ir M. Narmonto mintis papildė UAB „COWI Lietuva“ atstovas Vytautas Pajaujis, projektų pavyzdžiais drąsinęs studentus atskleisti savo vizijas. Jis pateikė patarimų studentams, kaip savo projektų valdytojams, aptarė niuansus ir pastebėjimus, kurių reikia galvojant apie realią idėją.

Netikėtos ir drąsios idėjos, aptartos studentų, savivaldybių ir verslo profesionalų, virs realybe jau artimiausiu metu.

Ateitis priklauso kūrėjams

Vienas šio projekto tikslų yra skirtas būtent ateities ekonominei ir socialinei gerovei kurti. Taigi kvietimas asmeniškai prisidėti prie valstybės ateities skatina jaunus, veržlius žmones atsakingai realizuoti idėjas. Būtent tokias mintis pabrėžė architektas M. Surdokas: „Išmaniojo miesto“ kūrybinės dirbtuvės yra ypač svarbios Lietuvai šiuo metu, kai vyksta mažųjų Lietuvos miestų mažėjimo procesas. Per šias dirbtuves aptarti projektai turi tapti kiekvieno miesto ateities vizijos dalimi. Turime išsikelti pačius aukščiausius ateities tikslus ir jų siekti – tik taip galime iš naujo patikėti savimi ir savo miestais, o proceso metu sukurti atgimusius Lietuvos miestus ir žmonių norą grįžti į juos ir čia gyventi.“

Malonu matyti, kad kūrybinėse dirbtuvėse susirinkusi jaunų žmonių auditorija sąmoninga, drąsiai mąstanti, orientuota į savo šalies klestėjimą. Štai dėl ko šių metų projekte pastebima ryški tendencija – rinktis gimtojo miesto teritoriją. To pranašumas – dar didesnis įsitraukimas, ryžtas, motyvacija. Ateitis priklauso kūrėjams – drąsiems, laisviems, nesuvaržytiems žmonėms, kurie kurs pasaulį kitokį – kupiną atradimų džiaugsmo ir trykštančio polėkio kurti, išdrįs ieškoti galimybių, naujų nišų. Siekdami atskleisti „Išmaniojo miesto“ specifiką ir padėti komandoms pasiekti geriausių rezultatų, kūrybinių dirbtuvių partneriai kiekvienai komandai individualiai pristatė rinkoje atsirandančius sprendimus, siejamus su darniosios plėtros ir „Išmaniojo miesto“ principais, atsakė į studentų klausimus, išklausė savivaldybių lūkesčius.

Projekto „Išmanusis miestas IV“ kūrybinių dirbtuvių metu buvo galima dar kartą įsitikinti, kad dalyvavimas projekte ne tik suteikia galimybę kurti ir ateityje realizuoti savo sumanymus, bet ir leidžia studentams praktiškai pritaikyti turimas akademines žinias.

Projekto „Išmanusis miestas“ kūrybinės dirbtuvės į vieną galingą jėgą sujungė verslo, mokslo ir viešojo sektoriaus dialogą. Taip būsimi architektai, inžinieriai, urbanistai ir kitų specialybių atstovai jau studijų metais prisideda prie Lietuvos regionų plėtros ir patys kuria tokią Lietuvą, kokioje nori gyventi. Renginys tik patvirtino, kad Lietuvoje esama daug išsilavinusių ir kūrybingų jaunų žmonių, o tai – puikus inovacijų plėtros bei inovatyvaus verslo augimo pagrindas. Konkurso partneriai dalyviams linki įkvėpimo, kūrybinio ryžto, veržlumo ir laukia gerų rezultatų.

Konkurso „Išmanusis miestas IV“ finalas įvyks 2018 m. birželio pradžioje, kai bus išrinkti geriausi projektai, įgyvendinantys optimaliausias pastato ir teritorijos sprendimų koncepcijas. Kūrybinių dirbtuvių tikslas pasiektas – suteikta galimybė dalyvaujančioms savivaldybėms, partneriams, studentų komandoms pabendrauti tarpusavyje, išsiaiškinti rūpimus klausimus ir išdėstyti savo lūkesčius bei patarimus.