Pastatai iš plastiko – mūsų ateitis?

2018 m. gegužės 28 d.

Kūrybiško modernizmo aukso amžiuje, esant šiuolaikinei intensyviai ekonomikai, plastikas tapo viena labiausiai pritaikomų medžiagų, siūlančių ne tik funkcionalumą ir universalumą, bet ir ekonomiškumą, praktiškumą.

Auganti plastiko paklausa

Nieko keista, kad per pastaruosius kelis dešimtmečius plastiko paklausa šoktelėjo keliasdešimt kartų – nuo 1964 iki 2014 m. plastiko naudojimas išaugo nuo 15 iki 311 mln. tonų. Tikimasi, kad per ateinančius 20 metų šie skaičiai taps dar didesni, o iki 2050-ųjų – išaugs beveik keturis kartus. Tokį didelį augimą lemia tai, kad plastikas turi akivaizdžią ekonominę naudą – maža kaina, daugiafunkcionalumas, ilgalaikiškumas ir aukštas stiprumo ir svorio santykis. Būtent dėl šių priežasčių plastikas laikomas aukštos kokybės medžiaga, dažnai naudojama statybų ir architektūros industrijų srityse.

Žinoma, turime nepamiršti, kad dauguma plastikų gaminami iš naftos ar jos produktų, t. y. neatsinaujinančių gamtos išteklių. Todėl neekonomiškas ir neatsakingas plastiko naudojimas yra žalingas gamtai – jo perteklius skatina natūralių sistemų degradaciją, ne mažiau nei 8 mln. tonų plastiko kasmet patenka į vandenyną (tai lyg kas minutę į vandenyną išmetamas sunkvežimis šiukšlių...). O plastikas juk gali nesuirti iki 400 metų ar net ilgiau! Vis dėlto panaudotas tikslingai ir sumaniai plastikas gali būti puikus sprendimas statybos projektuose.

Statyboms ir statybose naudojamo plastiko spektras – milžiniškas. Šios medžiagos integracija neretai apima stogą, dailylentes, tvorą, sienas, izoliaciją, elektrotechninius gaminius, laidus ir kabelius, vamzdžius ir jungiamąsias detales, įėjimo duris, sienų dangas, grindų dangą, langus, rėmus. O vienos dažniausiai tam pasitelkiamų medžiagų yra vinilas, polietilenas, polipropilenas, nailonas ir kt. Vis dažniau rinkoje galima išvysti ir mažiausiai kenksmingos rūšies plastikų – bioplastikus. Jie gaminami iš atsinaujinančių gamtos išteklių, tokių kaip celiuliozė (medvilnė, medis) ar netgi krakmolas (ryžiai, bulvės).

Lengvumas ir stiprumas – vienas didžiausių pranašumų

Vienas svarbiausių aspektų, lemiančių didelę plastiko paklausą, yra tai, kad ši medžiaga yra ir tvirta, ir lengva, todėl ji ne tik atspari daugumai veiksnių, kuriems neatsparios kitos statybinės medžiagos (pavyzdžiui: karščiui, ugniai, įbrėžimams), bet taip pat ir nesunkiai eksploatuojama. Svarbu ir tai, kad plastikas nepūva, jo neveikia korozija. Plastiko produkcijai taip pat būdingas paprastumas, kai kalbama apie jos įrengimą ir integravimą. Dėl to, kad plastikas yra „žemas laidininkas“, jis net naudojamas statant žaliuosius pastatus. Be to, esant būtinybei, produkciją iš plastiko lengva perdirbti.

Verta paminėti, jog plastikas paklausus ir dėl neribotų dizaino galimybių – jį lengva pritaikyti, lankstyti, spalvinė paletė, pasitelkus pigmentus, taip pat plati.

Pastatai iš plastiko – statybos inovacija

Plastikas naudojamas ne tik architektūriniams ir dizaino sprendimams. Inovatyvūs projektuotojai atkreipia dėmesį ir į šios medžiagos statybinį potencialą. Pavyzdžiui, dar 2011 m. Rusijoje „Za bor“ architektai suprojektavo verslo erdvių centrą, kurio daugiakampis fasadas pagamintas iš lengvo ir tvirto korinio polikarbonato. „Architecture Republic“ kūrėjai taip pat suprojektavo „Plastikinį namą“, kurio laikančiosios konstrukcijos buvo gaminamos iš plieno ir polikarbonato.

Beje, plastiko rūšis polikarbonatas yra polimeras, kurio sudėtyje yra karbonatų. Naudingos ypatybės, įskaitant atsparumą temperatūrai bei smūgiams, leidžia šiai medžiagai užimti vietą tarp patraukliausių žaliavų, renkantis kokybišką statybinę ar inžinerinę medžiagą.

Lenkijoje architektai Jakub Majewski, Łukasz Pastuszka ir Tomasz Bierzanowski sukūrė „L House“, kurio fasadas buvo pagamintas iš plastikinės izoliacinės medžiagos, vadinamos „thermopian“, dažniausiai naudojamos stogo izoliavimo darbams. Architektai šią medžiagą pasirinko dėl to, kad ji turi geras šilumines, akustines ir, žinoma, izoliacines savybes. Be to, ją įmanoma pasirinkti bet kokios norimos spalvos.

Šiais metais Nyderlanduose inovatyviai plastiką panaudoti sumanė „Bureau SLA“ ir „Overtreders W“. Spalvingos plastikinės plytelės, dengiančios pastato viršutinį fasadą, yra pagamintos iš perdirbtų plastikinių buitinių atliekų.

Ateities projektų sąrašą papildo „U.D. Urban Design AB“ ir „Selgas Cano“ projektas „Drivhus“ (iš danų kalbos išvertus reiškia „Žalias namas“). Projektas bus įgyvendintas Švedijos sostinėje. Realizuojant šią idėją, pasirinkta naudoti fluoro pagrindu pagamintą plastiką su dideliu atsparumu energinei spinduliuotei.