Nebenaudojamos naftos platformos: utilizuoti ar prikelti naujam gyvenimui?

2018 m. balandžio 23 d.

Paprastai pastatyti naują naftos platformą kainuoja apie 600 mln. dolerių, o atitarnavusios tokių platformų konstrukcijos siunčiamos į „kapines“, kurių didžiausios yra Turkijoje, Aliahos paplūdimyje. Vienos tokios didelės konstrukcijos išardymas trunka du ar tris mėnesius, iš jos gaunama iki 15 tūkst. tonų plieno ir uždirbama apie 10 mln. dolerių. Ar utilizavimas yra geriausia išeitis? Šiandien jau kalbama apie kitokius sprendimus, pavyzdžiui, viešbučių ar net kalėjimų ant vandens statybas.

Ar seniausiai naftos platformai lemta virsti prabangiu kurortu?

1949 m. lapkritį buvo paskelbta, kad Kaspijos jūroje, netoli Azerbaidžano sostinės Baku, 1,1 km gylyje jūros dugne rasta geros kokybės naftos. Netrukus šioje vietoje buvo pastatyta pirmoji pasaulyje naftos gręžimo platforma. Po kurio laiko jūroje stūksojo jau tuzinas naftos platformų ir šis skaičius sparčiai augo. Platformos buvo sujungtos į bendrą gyvenvietę, o ant polių pastatyta net daugiaaukščių namų. Skaičiuota, kad mieste gyvens maždaug 5 tūkst. naftos gavybos pramonės darbininkų. Laikui bėgant platformų skaičius Kaspijos jūroje išaugo iki 2 tūkst. ir sudarė net 30 km spindulio tinklą. Šiandien dauguma jų nebepelningos ir miestas jūroje tampa trukdančia laivybai našta, tačiau jį išmontuoti atsieitų gerokai brangiau, nei paprasčiausiai palikti rūdyti. Azerbaidžano valdžiai ši vieta iki šiol kelia pasididžiavimą. Kalbama, kad Vyriausybė ruošia planus, kaip atgaivinti miestą ir paversti jį prabangiu kurortu.

Nebenaudojamas platformas siūloma paversti prabangiais viešbučiais

Meksikos įlankoje yra apie 4 tūkst. naftos platformų, kurias, pasibaigus jų eksploatacijos laikui, reikėtų utilizuoti arba, paprasčiau kalbant, susprogdinti, tačiau viena architektūros kompanija siūlo nebenaudojamas naftos platformas paversti moderniais ir ekologiškais viešbučiais. Architektų sukurtoje koncepcijoje numatyta, kad viešbučiai turės modernią energijos gamybos sistemą, kurios pagrindą sudarys atsinaujinantys energijos šaltiniai, pavyzdžiui, vėjas. Nereikės statyti vėjo generatoriams būtinų brangių bokštų, nes naftos platformos konstrukcija ir taip yra gana aukšta, o jos kompleksiškumas suteiks daug galimybių įvairiems elementams tvirtinti. Tokių ateities viešbučių apdailai ketinama panaudoti šiuolaikines ekologiškas medžiagas bei technologijas, o juose gyvensiantys poilsiautojai turės puikią galimybę pabėgti nuo civilizacijos.

Ar kalėjimai ant vandens taps realybe?

Istoriniai šaltiniai mena, kad kalėjimų jūroje būta, juose nuteistieji būdavo įkalinami siekiant atskirti juos nuo visuomenės. Nors šiais laikais kalėjimo jūroje idėja dar visai neseniai atrodė utopija, tačiau ateityje ji gali tapti realybe. Įdomu tai, kad kalėjimo jūroje projekto autorė yra lietuvė, kuri, siekdama projektuoti tokį kalėjimą, domėjosi naftos platformomis ir jų struktūra. Ji įsitikinusi, kad kalėjimo iškėlimas į vandenį išlaisvina nuo daugybės papildomų sąlygų, kurios būtinos projektuojant įkalinimo įstaigą sausumoje. Kalėjimų statybai keliama įvairių reikalavimų, pavyzdžiui, juos būtina aptverti, statyti tam tikru atstumu nuo gyvenviečių, namų, kelių, o statant kalėjimus jūroje visi šie ribojimai netektų prasmės. Tokiems kalėjimams statyti galima panaudoti jau turimas senąsias naftos platformų struktūras, tik jas jau būtų sunkiau pritaikyti. Toks kalėjimas jūroje labai tiktų tankiai gyvenamoms nedidelėms šalims, kuriose yra aukštas nusikalstamumo lygis.

Apibendrinant galima teigti, kad gyvename laikais, kai technologiškai beveik viskas įmanoma. Mes naudojame įprastas ir laiko patikrintas technologijas, kurios jau seniai taikomos projektuojant plūduriuojančias naftos platformas ar didelius kruizinius laivus. Didžiausias iššūkis, su kuriuo susiduriame šiandien, – tai žmonių mąstymas ir supratimas apie gyvenimą ant vandens. Tikėtina, kad ateityje plaukiojantys pastatai ar net plaukiojantys miestai bus kasdienybė ir nedaug skirsis nuo įprastų miestų, prie kokių esame įpratę šiandien.