Admin Structum. 2018 m. balandžio 23 d.

Išmanieji pasaulio miestai

Išmanieji miestai – tai naujausias miesto reiškinys, sparčiai populiarėjantis visame pasaulyje. Taip pat sumanūs miestai yra didėjančios mūsų gyvenimo orientavimo į tvarumą svarbos rezultatas. Kokie jie? Tai miestai, kuriuose nuolat diegiamos naujos technologijos, keliami tvarumo tikslai ir siekiama, kad visuomenė gyventų kokybiškai bei patogiai.

Išmanieji Rytų deimantai

Akivaizdžiausias sektinas išmanumo pavyzdys (net ne miesto, o visos tautos) yra Singapūras. Ši respublika žinoma dėl savo misijos tapti „pirmąja protinga tauta“. Šalies ministras pirmininkas Lee Hsienas Loongas 2014 m. pradėjo programą, kuria žingsnis po žingsnio siekiama absoliučiai modernizuoti šalį – integruojami jutikliai ir kameros, stebinčios viską: gatvių švarą, eismo tvarką ir žmonių saugumą.

Singapūras taip pat tobulina programinę įrangą „Virtual Singapore“ – dinamišką 3D modelį, suteikiantį galimybę miestų planuotojams paleisti virtualius bandymus, pavyzdžiui, patikrinti, kaip žmonės gali evakuotis iš rajono, kuriame atsitiko nelaimė. Miestui-valstybei būdinga ir didelė išmaniųjų telefonų skverbtis bei plačiajuosčio ryšio prieinamumas. Singapūras taip pat turi atvirą duomenų platformą. Ir tai tik keli Singapūro išmanumo pavyzdžiai, darantys šią valstybę bene pačia inovatyviausia šalimi visame pasaulyje.

Tokijas – labiausiai apgyvendintas pasaulio miestas – taip pat laikomas ir vienu pažangiausių išmaniuoju metropoliu.

Dar 2011 m. miestas bendradarbiavo su tokiomis bendrovėmis kaip „Tokyo Gas“ ir „Accenture“, siekdamas sukurti priemiesčio „intelektualųjį miestą“, kuriame išmetama nulinė anglies dvideginio kiekio dalis ir energija gaminama tik iš atsinaujinančių šaltinių. Bendradarbiaudamos su įvairiomis komercinėmis kompanijomis Tokijo valstybinės įstaigos kūrė namus su integruotomis saulės ir akumuliatorių baterijomis, energiją tausojančiais prietaisais, prijungtais prie pažangaus elektros energijos tinklo. Inovatyvūs atnaujinimai taip pat pasiekė ir Tokijo geležinkelių sistemą. Kadangi traukiniais vežama daugiau kaip 14 mlrd. keleivių per metus, išmaniosios technologijos šioje srityje ypač naudingos. Japonijos sostinė garsi ir išmaniojo automobilių statymo galimybėmis.

Nors Tokijuje gyvena daugiau nei 13 mln. žmonių, šis miestas taip pat turi tikslą tapti ekologiškiausiu rytdienos metropoliu (siekiant šio tikslo, 2015 m. mieste buvo pasodinta 1 mln. medžių).

Labai svarbu paminėti ir Seulą. Tai vienas geriausių pavyzdžių, kaip veiksmingai gali veikti e. Vyriausybė. Pagal savo „visur esančio miesto“ koncepciją Seulas naudoja aukštųjų technologijų infrastruktūrą, kad skaitmeniniu būdu integruotų miesto paslaugas. Taip pat Pietų Korėjos sostinė siekia įgalinti 5G tinklo galimybes ir yra viena iš lyderių, naudojančių pažangias technologijas viešojo būsto, mobilumo ir transportavimo srityse.

Inovatyvūs Europos miestai

Nors modernizmas dažnai siejamas su Azijos valstybėmis, Europa taip pat yra inovacijų židinys. Dauguma Europos šalių siekia progreso ir geresnio gyvenimo kokybės, pasitelkdamos technologijas ir sumaniuosius sprendimus.

Viena tokių valstybių – Danija. Kopenhaga yra sukūrusi novatorišką duomenų mainų sistemą, leidžiančią piliečiams, valstybinėms institucijoms ir privačioms organizacijoms dalytis duomenimis. Be to, kadangi danai žiūri į daugumą gyvenimo aspektų, pavyzdžiui, švietimą, būstą ir net transportą, kaip į visuotinę piliečių turimą teisę, jie 2017 m. pradėjo vykdyti projektus, susijusius su šių sričių gerinimu (IT mokslas, prieinamas būstas, atsinaujinanti energija ir t. t.).

Amsterdamas – vienas novatoriškiausių ir perspektyviausių Europos miestų. Jo pastangos panaudoti atsinaujinančią energiją apima elektrinius sunkvežimius, renkančius šiukšles, autobusų stotelių informacinius ekranus ir miesto reklaminius skydus, veikiančius su saulės baterijomis, ir t. t. Taip pat tūkstančiai šalies įmonių ir namų ūkių buvo modifikuoti naudojant energiją taupančią stogo izoliaciją, automatiškai apsišviečiančius šviesos jungiklius, pažangiuosius skaitiklius ir ypač mažai energijos naudojančius šviesos diodus.

Prieš dvejus metus Amsterdamui buvo įteiktas „Europos inovacijų sostinės apdovanojimas“ ir skirta 950 tūkst. eurų premija, kuri bus naudojama Amsterdamo, kaip išmaniojo miesto, plėtrai.

Didžiosios Britanijos sostinė Londonas – dar vienas išmaniojo miesto pavyzdys. Londonas žinomas dėl savo intelektualiosios transporto sistemos, skirtos autobusams, traukiniams ir bendrosioms transporto priemonėms. Miesto perkrovos mokestis dar labiau veikia žmonių naudojimąsi viešuoju transportu visoje šalyje, taip siekiama sušvelninti priklausomybę nuo iškastinio kuro. Visai neseniai miesto planuotojai paskelbė planą įdiegti informacines technologijas, kad būtų sumažintos spūstys.

Londonas įsitvirtinęs ir tarp geriausių tarptautinės bendruomenės, žmogiškojo kapitalo, novatoriškos ekonomikos ir „Wi-Fi“ vystymo taškų.

Šiame mieste netgi veikia institucija, pavadinta „Smart Cities Research Center“. Ji kuria iniciatyvas, kad miestas taptų novatoriškas ir technologiškai efektyvesnis.

Vienas turtingiausių pasaulio miestų – Oslas – taip pat yra nepaprastai novatoriškas. Norvegijos sostinė, naudodamasi informacinėmis technologijomis, sumažino energijos suvartojimą ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą. Iki 2020 m. miestas stengiasi 50 % sumažinti išmetamų teršalų kiekį, pertvarkydami savo transporto tinklą.

Kaip ir kiti išmanieji miestai, Oslas įdiegė jutiklius, padedančius stebėti automobilių stovėjimo aikšteles. Taip pat sukūrė jutiklių tinklą, skirtą sergančių, pagyvenusių pacientų priežiūrai pagerinti. Miestas naudoja pažangią gatvių apšvietimo sistemą, kuri energijos suvartojimą sumažino beveik dviem trečdaliais.

Sumanūs Amerikos miestų laimėjimai

Bene populiariausias miestas Ramiojo vandenyno pakrantėje San Fransiskas laikomas vienu geriausių miestų gyventi. Šiame mieste yra daugiausia LEED sertifikuotų pastatų, kuriamos išmaniosios automobilių stovėjimo aikštelės, nuolat gerinamos transporto priemonių mainų paslaugos, siekiama užtikrinti itin spartų internetą. San Fransiskas turi sistemą, skirtą žmonėms su regėjimo negalia. Programa padeda rasti efektyviausią bei saugiausią kelionės maršrutą. Mieste taip pat veikia gera viešojo transporto apmokėjimo sistema: galima mokėti internetu arba naudotis bekontakčio mokėjimo paslauga. Tačiau miestas vis dar susiduria su didėjančia perkrovos problema.

Siekdamas inovacijų, jis vadovaujasi „trijų krypčių požiūriu“: priimant reikšmingus atliekų mažinimo teisės aktus, bendradarbiaujant su vieno masto atliekų tvarkymo įmonėmis ir kuriant pertvarkymo bei kompostavimo kultūrą. Iki šiol miestas pasiekė fenomenalių rezultatų.

Svarbu paminėti, kad San Fransiskas yra ir verslo židinys – mieste veikia viena labiausiai vertinamų verslo ekosistemų, kurią rodo didelis skaičius startuolių. Namus čia rado ir tokios korporacijos kaip „Google“, „Apple“ ar „Tesla“.

Kitas sumanus Amerikos miestas – Niujorkas. Jis 2017 m. buvo paskelbtas pačiu išmaniausiu pasaulio miestu. Niujorko modernizacijos ištakos siekia 2009 m., kai metropolis bendradarbiavo su „IBM“, kad įsteigtų „IBM Business Analytics Solution Center“. Institucija sprendžia didėjantį sudėtingų pajėgumų, būtinų sumaniems miestams kurti, poreikį, padeda klientams optimizuoti įvairius verslo procesus ir sprendimus.

Niujorkas taip pat 24 val. per parą bendradarbiauja su „Cisco“ ir „City“, kad strategiškai visame regione įdiegtų išmaniuosius ekranus. Per juo pranešama apie naujienas, renginius ir net siūlomi kuponai. Tai miesto plano dalis, skirta skaitmeninei atskirčiai sušvelninti ir norint suteikti visiems gyventojams interneto prieigą. Miestas taip pat kuria išmaniuosius centrus su technologija NFC ir „Wi-Fi“ funkcijomis. Niujorkas yra viena puikiausių vietų, siūlančių automobilių mainų paslaugas, švietimą, novatorišką ekonomiką, greitą internetą ir „Wi-Fi“ taškus.