PASTATŲ PROJEKTAVIMO IR STATINIŲ KONSTRUKCIJŲ KOKYBĖ

UAB „Structum projektai“ organizuotos konferencijos „Pastatų projektavimo ir statinių konstrukcijų kokybė“ dalyviams pranešimus skaitė septyni pranešėjai, atstovaujantys garsioms Lietuvos įmonėms, mokslo įstaigoms

ir pasaulinio garso ženklams, po renginio vyko profesionalų diskusijos. „Kaskart siekiame pakviesti kuo įvairesnių architektūros, verslo, statybos ir kitų sričių atstovų, kurių pranešimai geriausiai atskleistų technologijų, inovacijų konferencijos idėją – supažindinti ir dalytis patirtimi. Kaip ir šį kartą diskutuojant apie statinių kokybę“, – po renginio sakė „Structum projektai“vadovė Ignė Dutova.

 

Žinios svarbu kiekvienam mūsų ir šalies gerovei

Specifinė tematika pritraukė išskirtinių inovacijų ir įkvepiančių minčių ištroškusių klausytojų. Kartu ieškojome atsakymų į klausimą, kokie sprendimai lemia statinio kokybę ir kaip ją pasiekti pačią geriausią, tinkamą tiek jame dirbančiam žmogui, tiek nuomininkui, savininkui, visuomenei. Susirinkusiųjų bendra išvada – labai svarbu tarpusavio komunikacija. Juk kartu su architektu rengiant statinio projektą darbuojasi ne viena komanda. Objekto kūrimo koncepcija, techninis projektas, statybų vykdymas ir pabaiga – viskas turi veikti darniai, o gebantys tarpusavyje bendrauti specialistai, naudojantys kokybiškas sertifikuotas medžiagas, būtinai pasieks aukštesnių rezultatų. Kam to reikia? Tam, kad visi turėtų bendrą užduotį – pastatas būtų saugus, išvengta brangiai kainuojančių klaidų, sukurta ilgalaikė kūrybinė jo vertė.

Konferencijos visuomenė atnešė ne tik visiems prieinamų žinių apie tai, kokiomis priemonėmis tobulinti statinių konstrukcijų kokybę, užtikrinti saugos, efektyvumo standartus, bet ir kiekvieną iš mūsų įtraukė į nenutrūkstamo bendradarbiavimo galimybę keistis idėjoms ir žiniomis. Tą pabrėžė ir sveikinimo žodį dalyviams tarusi Lietuvos Respublikos aplinkos viceministrė Rėda Brandišauskienė: „Tai puiki platforma studentams, viešojo sektoriaus atstovams, verslininkams kalbėtis apie kokybę, kompetenciją, atskleisti savo rūpesčius.“ Aplinkos ministerijos atstovė pabrėžė, kad iniciatyvos dirbti už aplinką, kurioje būtų gera, yra jų ypač palaikomos. Pasak R. Brandišauskienės, tokie renginiai kelia kompetenciją, o būtent dėl jos artėjama prie šiuolaikinių naujovių, padedančių pasiekti ir efektyvumą, ir greitį, ir kokybę, užtikrinti visuomenės saugą. „Paradoksas, – sakė renginyje susirinkusiems profesionalams viceministrė, – jeigu jūs dirbate gerai, niekas to nejaučia. Ačiū už tai, ką darote.“

Mokslui ir verslui tokie susibūrimai yra puiki galimybė augti, stiprėti. Į tai konferencijos metu kreipta daug dėmesio, pranešėjams kalbant tiek apie dar tik gimstančių idėjų plėtrą, tiek apie pastatų kokybės, saugos, technologijų, planavimo svarbą. Tikimės, kad kiekvienas dalyvis konferencijos metu gautą įkvėpimą, žinias, pritaikys praktiškai, nes tai svarbu ne tik kiekvieno mūsų gyvenimui, bet ir visos šalies gerovei. Svarbius, įdomius pranešimus galima stebėti internetu, tad nespėjusieji sudalyvauti dar tikrai turės progą atsigriebti peržiūrėdami vaizdo įrašus.

Diskusijų ir planavimo būtinybė

Vaidas Pocius, UAB „FIMA“ Projektavimo skyriaus direktorius, pabrėžė, kad bendradarbiavimą projektų metu svarbu pradėti pačioje pirmoje darbų stadijoje. „Projektuotojai, būkite aktyvūs ir pateikite būsimus sprendinius užsakovui. Užsakovai, ateikite pas specialistus ir pasakykite, ką pastate norite matyti, kokias sistemas diegti“, – kreipėsi į klausytojus V. Pocius. Kaip pavyzdys buvo pateikti inžineriniai sprendimai, kurių gali nereikėti vadovaujantis reglamentu, bet jų būtinumas priklauso nuo funkcionalumo, kurio pastate tikisi užsakovai. FIMA Projektavimo skyriaus direktoriaus manymu, užsakovų, projektuotojų ir projektų vykdytojų bendradarbiavimas kartais primena biblinio Babelio bokšto legendą. Mitinis statinys nebuvo baigtas, nes žmonės, turėję vieną kalbą žemėje, staiga pradėjo kalbėti skirtingomis kalbomis ir nebesuprato vienas kito. „Didžiausios ambicijos gali subliūkšti, jeigu visi kalbės skirtingomis kalbomis“, – taikliai paaiškino specialistas, kaip ir kodėl kyla projektuose problemos.

Diskutuoti, paruošti darbų planą patarė ir UAB „Toc sprendimai“ verslo efektyvumo konsultantas Nerius Jasinavičius. „Niekas neplanuoja nesėkmės, tačiau daugumai nesiseka planuoti. Trys dažniausios projektų bėdų priežastys: blogas planavimas ir komunikacija, nesuvaldyta apimtis“, – buvo įsitikinęs konsultantas. Pasak N. Jasinavičiaus, dauguma įmonių per mažai skiria laiko ir dėmesio planavimo etapui, kuris nėra kompetencija, o tik sistema, turinti atsirasti organizacijoje. Viršytas biudžetas, vėluojantys projektai – tik kelios plano neturėjimo pasekmės.

Laimės pasirinkusieji informatyvesnį kelią

Pastatų konstrukcijų efektyvinimo galimybės negalimos be tikslių skaičiavimų, šiuolaikinių technologijų, kokybiškų medžiagų. UAB „Reynaers Vilnius“ generalinis direktorius Linas Kėvelaitis teigė, kad ateities aliuminio sistemos pasiekiamos jau šiandien. O tokios modernios technologijos, kaip įmonės turimas virtualus kambarys, suteikia galimybę pažvelgi į detales, atlikti analizes. Statistika nereikalinga, kad būtų galima suprasti, jog laimės pasirinkusieji informatyvesnį kelią.

Su Sauliumi Jokšu, UAB „Betonika“ vyr. inžinieriumi-konstruktoriumi, buvo galima padiskutuoti apie tai, kokią reikšmę procesų efektyvumui, kokybei turi surenkamojo gelžbetonio konstrukcijos. „Visus darbus galima atlikti su visomis medžiagomis, bet kam apsikrauti rūpesčiais, kai su kai kuriomis jų tą patį galima padaryti lengviau ir greičiau“, – analizavo paprastą situaciją inžinierius dar papildydamas, kad kokybės ir kainos santykis, spartus montavimas taip pat prisideda prie bendro statybos proceso tobulinimo.

„Projekto kokybė svarbi visą statinio gyvavimo ciklą, – atkreipė dėmesį Robertas Ensius, VĮ Statybos produkcijos sertifikavimo centro direktorius. – Kiekvienos suinteresuotos pusės: užsakovo, projektuotojo, rangovo, techninio prižiūrėtojo, pastato naudotojo, visuomenės, savivaldybės ir valstybės institucijų, supratimas ir lūkesčiai labai skiriasi. Visuose pastato etapuose – vis kiti vertintojai, o projektavimo menas yra rasti tinkamą pusiausvyrą“, – komentavo specialistas. Pastato energinis efektyvumas, anot jo, atsipirks tik po mūsų gyvensiančioms kartoms, bet tuo turime pasirūpinti jau dabar.

Priemonių įvairovė leidžia ieškoti geriausių sprendimų

„Kad būtų galima užtikrinti atsparumą ugniai, sistemų jau yra ne viena, – teigė Martynas Matulevičius, UAB „Fogo“ direktorius, ir trumpam atsigręžė į praeitį: – 2009 m. jų buvo dar nedaug, niekas neturėjo atsparumo ugniai sertifikatų, o dabar jų įvairovė didelė.“ Specialistas taip pat pabrėžė bendravimo svarbą. Pasak UAB „Fogo“ direktoriaus, būtent konstruktorius turi pasakyti gaisrinės saugos projektuotojui tokį paprastą dalyką, ar tai atraminė konstrukcija, ar ne. „Svarbu žinoti, ar gaisro metu ji tik deformuosis, ar turės įtakos dalinei (o gal viso) statinio griūčiai. Ištikus nelaimei, tai bus susiję su žmonių evakuacija iš statinio, gelbėtojų darbu“, – sakė profesionalas.

Kaip populiariausią plieno apsaugos sistemą, įvardijo išsipučiančius dažus. Taip pat paminėjo priešgaisrinį skiedinį, purškiamąją mineralinę vatą, kietąsias ir minkštąsias plokštes, kaip vieną labiausiai populiarėjančių sprendimų – ugniai atsparias lubas bei pamažu besiskinančias kelią Lietuvoje priešgaisrines užuolaidas.

Konformizmo estetika

Kaip geriau galėtume atrodyti ateityje, kad pagerintume ateities kartų gyvenimo kokybę? Anot architekto Sigito Kunciavičiaus, estetika – kiekvienos išsivysčiusios civilizacijos, kaip ir tvarios valstybės, pagrindas. „Kur architektūrinė meninė vertė? – retoriškai klausė architektas. – Vis daugiau pastatų – vienodu veidu, o, griaudami senuosius, prarandame istoriją. Pasyvus prisitaikymas, vadovavimasis elgesio standartais ir minties stereotipais, patogiomis klišėmis negeneruoja naujų originalių idėjų.“ S. Kunciavičius taip pat pabrėžė, kad architektų ir menininkų nuomonės ignoravimas sudaro neribotas galimybes verslininkams ir politikams vienašališkai formuoti ne tik etines visuomenės nuostatas, bet ir populistinio konformizmo estetiką. Kaip ir visi pranešėjai, architektas pabrėžė lygių teisių diskusijų svarbą. „Mūsų visų tikslas turėtų būti kokybiška aplinka, taip pat kūrybiškai vertingi pastatai, kurie galėtų stovėti 50 ir 100 metų.“

Airida Dagienė

  • Kam skirta?:

    Data: 2017 m. gegužės 25 d., 10:00 val.

    Trukmė: 0 val

    Vieta: „Multikino” kino teatras, PC „Ozas”, Ozo g. 18, Vilnius

    Nemokamas renginys

Pranešėjas:
Vaidas Pocius, UAB FIMA projektavimo skyriaus direktorius
Tema:
Inžinerijos Babelio bokštas: ką sako užsakovas ir ką girdi projektuotojas
Pranešėjas:
Linas Kėvelaitis, UAB Reynaers Vilnius gen. direktorius
Tema:
Ateities aliuminio sistemos pasiekiamos šiandien. Ateities projektavimas = svarbu, bet paprasta


Pranešėjas:
Saulius Jokšas, UAB Betonika vyr. inžinierius-konstruktorius
Tema:
Surenkamojo gelžbetonio konstrukcijos-pastatų kokybė ir procesų efektyvumas
Pranešėjas:
Martynas Matulevičius, UAB Fogo direktorius
Tema:
Konstrukcijų atsparumas ugniai. Tendencijos ir naujovės


Pranešėjas:
Robertas Encius, VĮ Statybos produkcijos sertifikavimo centro direktorius
Tema:
Pastato energinio naudingumo modeliavimas ir projektavimas
Pranešėjas:
Nerius Jasinavičius, UAB TOC sprendimai verslo efektyvumo konsultantas
Tema:
Niekas neplanuoja nesėkmės, tačiau daugeliui nesiseka planuoti
Pranešėjas:
Sigitas Kuncevičius, architektas A.S.A. Sigito Kuncevičiaus projektavimo firma
Tema:
Konformizmo estetika