Jūratė PILIBAITIENĖ. 2017 m. liepos 26 d.

Vienintelė Lietuva neatsikrato nostalgijos sovietiniams dujų balionams

Lietuva liko vienintelė Europos Sąjungos šalis, kurioje vis dar naudojami sovietinio GOST standarto dujų balionai. Kiek tokių balionų naudojama buityje ar smulkiojo verslo įmonėse, duomenys pateikiami įvairūs, tačiau, manoma, kad jų galėtų būti apie pusė milijono. Kol valdžia nesiima ryžtingų veiksmų, kad senieji įrenginiai būtų pakeisti naujais, sertifikuotais ir ES standartus atitinkančiais dujų balionais, tol dar ne sykį išgirsime žinių apie skaudžias nelaimes.

 

Taisyklių niekas nepaiso

VšĮ Technikos priežiūros tarnyba Techninio konsultavimo skyriaus vadovas Vytautas Šoblinskas teigia, kad dabartinė situacija GOST dujų balionų rinkoje ne tik prieštarauja ES direktyvoms, bet ir yra iš viso nekontroliuojama ir nuolat kelianti grėsmę. Tokia situacija, anot jo, susidarė dėl per menko valdžios principingumo. „Parėjusią kadenciją dirbęs ūkio ministras Evaldas Gustas GOST dujų balionų parką valdančių verslininkų buvo lengvai įtikintas, kad uždrausti prekybą seno pavyzdžio balionais būtų ekonomiškai nenaudinga, esą tai smarkiai gali suduoti ūkininkams per kišenę. Įdomu, kaip ūkininkas, išgalintis nusipirkti 300–400 tūkst. eurų kainuojantį traktorių, gali nuskursti vieną kartą už naują dujų balioną sumokėjęs kelias dešimtis eurų?“ – svarsto V. Šoblinskas. Jis pasakoja, kad dujų balionais prekiaujantys verslininkai jų pigiai įsigyja Baltarusijoje, taip pat Latvijoje, kur sovietinių balionų naudojimas jau nebegalimas.

Pagal galiojančią tvarką vartotojas gali pats transportuoti vieną 50 l talpos dujų balioną, bet jam pačiam draudžiama jį prijungti. Šias paslaugas gali teikti tik dujų balionais prekiaujančių įmonių kvalifikuoti specialistai. Pačiam fiziniam vartotojui galima prisijungti tik iki 27 l talpos dujų balionus ir tik prieš tai instruktuotam pardavėjo. Kas tai atlieka ir registruoja? Tikriausiai niekas, nes kontrolės nėra. Tokie draudimai, kaip teigia Technikos priežiūros tarnybos specialistas, galioja tik popieriuje, dažniausiai prijungti dujų baliono eiliniam buitiniam vartotojui nėra kviečiami jokie specialistai (nes papildomai kainuoja), o ir jie patys ten nesiveržia (per menka finansinė nauda). Maža to, buitiniai vartotojai patys nuvažiuoja į degalines ir seną, be patikros dujų balioną prisipildo tiesiog kolonėlėje, nors tai labai pavojinga ir griežtai draudžiama. „Jei balionas nepatikrintas ir nesandarus, jį transportuojant bagažinėje – tik žingsnis iki katastrofos, nes dujos kaupiasi, jos sunkesnės už orą ir negaruoja taip greitai. Pildyti balionus degalinėje ir po to pačiam juos transportuot yra nelegalu ir labai pavojinga“, – pasakoja V. Šoblinskas.

Suskystintųjų naftos dujų balionai negali būti naudojami aukštesniuose kaip dviejų aukštų daugiabučiuose pastatuose – tai yra dar vienas reikalavimas, kurio nepaisoma. Dažniausiai balionus tokiu atveju naudoja vartotojai, kuriems dėl įsiskolinimų buvo nutrauktas dujų tiekimas. Apie tokius pažeidėjus, anot specialisto, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo tarnybai turėtų pranešti patys kaimynai. Taip nuo galimos nelaimės būtų apsaugoti visi daugiabučio namo gyventojai.

Kontroliuoti šio proceso nėra kam, todėl racionaliausias sprendimas apsaugoti gyventojus ir jų turtą nuo nelaimių būtų 50 l GOST balionų naudojimo uždraudimas.

Pagal ES direktyvų reikalavimus senojo pavyzdžio dujų balionai iš rinkos turėjo būti išimti jau seniai, tačiau Lietuvoje jų pildymas, o kartu ir tiekimas į rinką leidžiamas iki 2018 m. liepos. Dujų balionų patikrą esą nuolat atlieka atitikties vertinimo įstaigos, šio tipo balionai neva yra nuolatos tikrinami, tad naudoti juos saugu, jeigu jie atitinka eksploatavimo reikalavimus.

„2008 m. Technikos priežiūros tarnyba ūkio ministro įsakymu buvo paskirta atlikti tokių balionų tikrinimą. Iš pradžių patikrinimai vyko, buvo sudarinėjamos sutartys, bet jos nubyrėjo, nes ekspertai nieko neuždirbdavo. Kol anksčiau buvome biudžetinė įstaiga, tikrindavome griežtai, jokie balionų pildymai nebuvo galimi negavus mūsų leidimo. Po Energetikos inspekcijos įkūrimo mes buvome reorganizuoti į viešąją įstaigą ir visos kontrolės funkcijos buvo perleistos inspekcijai. Tačiau ji kontroliuoja tik balionų pildymą, bet ne eksploataciją. Nežinau, kodėl jie negaudo nelegalių balionų pildytojų degalinėse, kodėl netikrina balionų jų pardavimo vietose“, – stebisi V. Šoblinskas.

Visi dujų balionai patenka į Gabenamų slėginių įrenginių techninio reglamento reguliavimo sritį. Technikos priežiūros tarnyba, kaip notifikuotoji įstaiga, negali tikrinti balionų, neatitinkančių šio reglamento reikalavimų, nes taip pažeistų pačios notifikacijos principus. „Tikriname atitinkančius reglamento reikalavimus automobilinius ir visų rūšių techninių dujų balionus, taip pat ir suskystintųjų naftos dujų balionus ir nerandame jokių pažeidimų. Tie balionai, ištuštėjus dujoms, yra keičiami į pripildytus, jie yra saugūs ir dėl to nekyla jokių problemų. Buitiniai vartotojai 27 l balionus gali keistis patys, nes tai daryti leidžia taisyklės ir yra patogu bei saugu“, – pasakoja V. Šoblinskas.