Tinkamai neapšiltintas pastatas vėjais paleidžia apie 70 proc. šilumos


Pasak dr. Andriaus Buskos, bendrovės „Rockwool“, atstovaujančios didžiausiam pasaulyje nedegios izoliacijos iš akmens vatos gamintojui Lietuvoje, techninio vadovo, vienas svarbiausių pastato renovacijos etapų yra šiltinimas termoizoliacine medžiaga – tai rodo patirtis ir kitų šalių praktika. Renkantis šiltinimo medžiagas konkrečiai pastato konstrukcijai ir jo paskirčiai reikia atsižvelgti ne tik į jų kainą, bet ir į charakteristikas. Atsižvelgiant į medžiagos rūšį, parametrus ir įrengimo kokybę, priklausys sutaupytos energijos kiekis. Be to, reikia nepamiršti, kad tinkamas medžiagų pasirinkimas lems pastato konstrukcijų ilgalaikiškumą, nes, kaip žinoma, ir dabar kai kurių renovuojamų pastatų amžius viršija 50 metų.

„Reikia pripažinti ir tai, kad vartotojas dar nepratęs statybinių medžiagų vertinti bendruoju tvarumo ir darnios statybos požiūriu, dažnai pro pirštus žiūri ir į priešgaisrines medžiagos savybes, daugiau domisi vienadiene nauda, o sprendimus priima remdamasis kaina, – teigė dr. A. Buska. – Siekiant sumažinti investicijas į renovaciją, dažnai taupoma pasirenkant pigesnes medžiagas ar samdant mažiau kvalifikuotus darbuotojus. Prisimenant tai, kad pastatus renovuosime kas 30–40 metų, pasirinkus netinkamas medžiagas, darbus gali tekti kartoti kur kas anksčiau. Tai nėra ekonomiškas sprendimas, nes tokiu atveju už renovaciją sumokama dvigubai daugiau.“

Tačiau labai dažnai net ir pačios geriausios medžiagos nesuteikia norimo efekto, nes yra netinkamai sumontuotos. Dėl to neužtikrinamas tinkamas konstrukcijų sandarumas ir prarandama dalis šilumos. Todėl, pasak pašnekovo, didesnį dėmesį reikėtų skirti konstrukcijų sandarumui. Pastato energinis efektyvumas užtikrinamas ir geriausių rezultatų pasiekiama tada, kai jis apšiltintas tinkamai, drėgmė nesikaupia termoizoliacijoje ir jai leidžiama pasišalinti iš atitvarų – taip užtikrinamas konstrukcijų sandarumas. Tinkamas mikroklimatas pastatuose pasiekiamas vėdinant patalpas gerai suprojektuota ir sumontuota vėdinimo sistema su šilumos sugrąžinimo funkcija (rekuperacija).

Visiems žinoma, kad geresnės medžiagos, pažangesnės technologijos ar inovaciniai sprendimai kainuoja. Taigi kalbas apie naujas medžiagas ar gaminius ir modernias technologijas bendrovės „Rockwool“ techninis vadovas siūlo pradėti nuo atsakymo į klausimą: ar esame imlūs naujovėms? „Kiekvienas atsakys remdamasis asmenine patirtimi, tačiau daugelis tikriausiai sutiks, kad statybų verslas Lietuvoje tikrai nėra naujų technologijų diegimo lyderis. Kaltas dėl to, matyt, magiškasis „darykime, kaip pigiau“. Vadovaujantis tokia logika, dažnai pamirštama, kad statybinių medžiagų, konstrukcijų ar viso pastato kaina yra labai plati sąvoka, apimanti ir daugelį aspektų, atsirandančių tik pastačius objektą ir jį eksploatuojant. Ši kaina neturi vienkartinės išraiškos, tai nėra vien tik atsiskaitymas su medžiagų tiekėjais ir rangovais. Ji mokama tol, kol pastatas eksploatuojamas. Mūsų klimato sąlygomis tai ypač aktualu kalbant apie šilumos izoliaciją. Žinoma, būtų geriau, kad renkantis medžiagas finansiniai aspektai nedominuotų. Kita vertus, siekis sutaupyti dažnai yra stimulas kurti technines naujoves“, – teigė dr. Andrius Buska.

Kalbėdamas apie esamų pastatų renovaciją (atnaujinimą) pašnekovas pabrėžė, kad smarkiai sumažinti energijos sąnaudas pastate neįmanoma be racionalaus požiūrio ir visų sudedamųjų dalių vertinimo. Vien tik įrengus kurią nors vieną priemonę (pavyzdžiui, pakeitus ir sureguliavimas atsinaujinančius energijos šaltinius, šildymo ar vėsinimo sistemas ir t. t.) nebus galima sutaupyti tiek energijos, kiek norima, ir užtikrinti aukštą pastato energinę klasę.


Dalintis:

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Fill out this field
Fill out this field
Įveskite tinkamą el. pašto adresą.

NAUJAUSIAS NUMERIS

SKAITOMIAUSIA

Savaitės Mėnesio Pusmečio Metų

Paskutinės naujienos

SKAITOMIAUSIA

Savaitės Mėnesio Pusmečio Metų