Admin Structum. 2017 m. birželio 29 d.

Pastatų ilgalaikiškumas – nuo projektavimo iki eksploatacijos ir priežiūros

Vos atšilus orams iš žiemos sąstingio bunda ir įsibėgėja statybų bei renovacijos darbai. Nors Lietuvoje apie avarinės būklės naujus pastatus ar griūvančius senus namus girdime retai, tačiau apie nepakankamą jų kokybę, pleišėjančias sienas kalbama ne taip jau ir mažai.

 

Kokios priežastys lemia griūtis?

Pastato tvirtumas priklauso nuo viso komplekso veiksnių: projektavimo, medžiagų ir gaminių kokybės, statybos technologijos, eksploatavimo ir priežiūros.

Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Statybos fakulteto profesorius emeritas Jonas Gediminas Marčiukaitis teigia, kad daugelio šalių pastatų analizė rodo, jog jų griuvimas dažniausiai įvyksta dėl nekokybiškų medžiagų, gaminių ir ypač dėl statybos technologijos pažeidimų. Šios priežastys sudaro daugiau nei 50 % visų griūčių ar avarijų. Dėl konstrukcijų nepatikimumo ir projektavimo klaidų griuvo per 40 % visų griuvusių pastatų. Trečioje vietoje – pastatų eksploatavimo sąlygos ir priežiūra. „Ieškant avarijos priežasčių, analizę reikėtų pradėti nuo pat projektavimo pradžios. Pirmiausia turi būti įvertintos pamato pagrindo savybės. Tam atliekami atitinkami tyrimai, kuriais turi būti tiksliai nustatytos grunto savybės ir tai, kaip jos gali paveikti pastato laikančiąsias konstrukcijas. Esant nevienodoms grunto savybėms, dažnai įvyksta skirtingos pastato nusėdimo deformacijos, atsiranda neleistinų plyšių, papildomų įrėžų viršutinėse pastato konstrukcijose“, – pasakoja profesorius emeritas.

Projektai rengiami pagal dvi skirtingas metodikas

Kitas svarbus veiksnys – pasirinkti teisingą projektavimo metodiką. Mūsų šalyje naudojamos nacionalinės projektavimo normos – statybos techninis reglamentas (STR) ir Europos Sąjungos (ES) standartai. Tačiau prof. J. G. Marčiukaitis sako, kad dalis to paties pastato konstrukcijų pas mus apskaičiuojama pagal STR, o kita dalis (pamatai ir kitos požeminės konstrukcijos) – pagal ES normas. „Užmirštama, kad pastatas yra vienalytis statinys, todėl nelogiška skirstyti apkrovas pagal skirtingas metodikas. Aplinkos ministerija turėtų nustatyti reikalavimus, kad visos pastato laikančiosios konstrukcijos turėtų būti apskaičiuojamos pagal vienodą metodiką. Tai garantuotų patikimesnę, vienodą visų konstrukcijų elgseną“, – sako VGTU mokslininkas.

Pašnekovas pasakoja, kad buvo ginčų, esą STR yra mažesnis patikimumo indeksas negu ES normos. Net teigta, kad STR sudarytojai nesąžiningai ar neteisingai tuos reglamentus ruošė. Buvo pasitelkta net Mokslų akademija. Tyrėjams buvo pateiktas klausimas, kiek pastatų, pastatytų prieš 50 ir daugiau metų, griuvo, nors to meto normose buvo dar mažesnis patikimumo koeficientas nei šiuo metu galiojančiame STR. „Sukėlė didelį triukšmą dėl pastatų, ypač prekybos centrų, būklės – neva nekokybiški, avarinės būklės. Tačiau ištyrus nieko panašaus nenustatyta. Projektuojant svarbu priimti tobuliausią projektavimo schemą ir įvertinti veikiančias apkrovas. Jos mūsų šalyje priimtos iki 20 % didesnės negu anksčiau galiojusios normos. Tad, jeigu nesugriuvo mūsų pastatai, statyti prieš 40–60 metų, tai nesugrius ir dabar“, – kalba prof. J. G. Marčiukaitis.

Tačiau, jo teigimu, daugelis avarinės būklės mūsų šalies pastatų yra tokios padėties dėl žmogiškojo faktoriaus, ypač dėl medžiagų gamintojų ir statybos vykdytojų nepakankamos atsakomybės. Anot profesoriaus, trūksta konstruktorių ir technologų bendradarbiavimo. Pavyzdžiui, tą patį medžiagos stiprumą, kuris nurodytas projekte, galima gauti įvairiais būdais, tačiau deformacijos savybės gali skirtis iki pusantro ir daugiau kartų. Vadinasi, neleistinų deformacijų, plyšių, poslinkių ir pan., kurių visada bijoma, yra išvengiama.

Prekybos centrų griūtys – dėl netinkamo eksploatavimo ir projektavimo klaidų

2013 m. Latvijoje griuvus prekybos centrui „Maxima“, nusinešusiam kelias dešimtis žmonių gyvybių, statinių kokybe susirūpinta ir mūsų šalyje. Ar tikrai jie tokie tvirti, kad išvengtume skaudžių patirčių? „Panašių griūčių, kaip perkybos centro „Maxima“ Latvijoje, neišvengsime, jei pastatai bus netinkamai eksploatuojami, statomi papildomi priestatai ar antstatai. Prekybos centro stogas įgriuvo neįvertinus laikančiųjų konstrukcijų patvarumo papildomai apkrovai. Kuriant antstatą žaliajai zonai, neįvertinta, kaip elgsis apačioje esančios konstrukcijos, kokia jų laikomoji galia, galimos deformacijos ir įtaka šalia esančioms konstrukcijoms“, – pasakoja VGTU profesorius emeritas.

Vilniuje dėl avarinės būklės neseniai buvo uždarytas prekybos centras „RIMI Hypermarket“. Vos prieš pusantrų metų pastatytame objekte pastebėti įtrūkimai pamatuose. Statybų ekspertas sako, kad čia kalti projektuotojai, nekreipę reikiamo dėmesio į geologinius tyrimus ir nepakankamai įvertinę laikančiųjų konstrukcijų galimą nusėdimą. Todėl atsirado sienų iškrypimų, grindų pleištų ir kitų deformacijų, kurios gali sukelti pastato griūtį.

Būtent tokios patirtys verčia susimąstyti, ar kiti mūsų visuomeninės ar gyvenamosios paskirties pastatai pakankamai tvirti, ar stogai atlaikys gamtos sąlygomis atsiradusias apkrovas, pavyzdžiui, gausiai iškritusį sniegą. Prof. J. G. Marčiukaitis teigia, kad nerimauti nėra pagrindo, nes sniego apkrovos mūsų šalies statybos techniniuose reglamentuose yra numatytos daugiau kaip dvigubai didesnės, nei buvo iki nepriklausomybės atkūrimo.

Klaidinga manyti, kad pastato konstrukcijų masyvumas ar storos sienos garantuoja jo tvirtumą ir ilgalaikiškumą. „Čia kaip ir imtynėse – lieknas, bet tvirtais raumenimis imtynininkas įveiktų stambų, bet nesitreniravusį varžovą. Taip ir konstruktoriaus gebėjimai leidžia jam suprojektuoti ploną, lengvą sieną, tenkinančią tuos pačius reikalavimus, kaip ir stora. Tai priklauso nuo medžiagų savybių, jų išdėstymo skerspjūvyje ir betono tankio“, – pasakoja specialistas.

Atmestinai atestuojami statybos ekspertai

Minėtų avarijų priežastimi gali būti ir bloga eksploatacija, kai neatliekami reguliarūs pastato elgsenos stebėjimai ir tyrimai, juolab kad šis atsakingas darbas, kaip teigia prof. J. G. Marčiukaitis, neretai pavedamas visiškai ne statybos srities specialistams.

„Trūksta vienodų reikalavimų vertinant konstruktorių ir darbų vadovų kvalifikaciją. Ypač aplaidžiai atestuojami statybos ekspertai. Net ir ypatingųjų pastatų priežiūrą vykdo ne specialistai, o vadybininkai ar mechanikai, neišmanantys, ką reiškia konkrečioje vietoje atsiradęs plyšelis, kai kuriais atvejais nekeliantis jokio pavojaus, o kartais būtinas detalaus tyrimo ar net konstrukcijos sustiprinimo. Statinius prižiūrėti privalo specialistai, turintys statybinį išsilavinimą, supratimą apie atskirų pastato dalių ir jų konstrukcijų paskirtį, apie galimus defektus ir jų įtaką pastato būviui. Dabar tokių „ekspertų“ yra daugiau nei 400, nors drįsčiau teigti, kad tik 50 jų gali vadintis tikrais statybų srities specialistais“, – sako prof. J. G. Marčiukaitis.

Skaitmeninė statyba padės išvengti klaidų

Lietuvos statybų rinkoje pamažu įsigali skaitmeninė statyba BIM (angl. Building Information Modeling – statinio informacinis modeliavimas), leisianti išvengti daugybės klaidų. Skaitmeninėje statyboje BIM brėžiniai, žiniaraščiai ir techniniai sertifikatai pateikiami 3D formatu. Skaitmeninės statybos naudą pastatų kokybei įžvelgia ir VGTU profesorius emeritas: „Svarbiausia, kad bus galima tiksliau numatyti projekte konstrukcijoms keliamus reikalavimus, tiksliau suderinti konstrukcijų ypatumus su statybos technologiniais reikalavimais. Projekte bus lengviau vykdytojams pateikti reikalavimus atitinkančių duomenų apie medžiagų sudėtis, konstrukcijų galimus nukrypimus ir panašiai. Lengviau bus atliekama statybos priežiūra, įgyvendinama darbų kokybė, kartu padidės ir pastatų ilgalaikiškumas.“