Admin Structum. 2017 m. birželio 29 d.

Medicininės paskirties objektai negali sirgti

Medicinos pastatai yra vieni sudėtingiausių objektų, kuriems reikia ne tik ypatingo dėmesio projektavimo metu, bet ir tinkamos priežiūros bei atsakingumo eksploatuojant jau įrengtą pastatą. 

 

Kiekvieną medicininės paskirties statinį sudaro daugybė pavienių elementų, užtikrinančių sistemingą ligoninės, klinikos ar slaugos namų veiklą ir efektyvią pacientų priežiūrą. Todėl tokių pastatų architektūriniai, inžineriniai bei dizaino sprendimai privalo sudaryti sklandžią, vientisą sistemą, garantuojančią, kad XXI a. iškylantys pastatai nestokos praktiško modernumo, inovatyvių detalių ir sumanių inžinerinių sprendimų, kurie gali pakeisti ne tik medicinos objektų, bet ir šios srities mokslo ateitį.

Funkcionalumas – visada ir visur

„Funkcionalus dizainas gali prisidėti prie įgūdžių, ekonomijos, patogumo bei naudos gavimo skatinimo. Nefunkcionalus dizainas, priešingai, geba trikdyti įvairaus pobūdžio darbus, atplėšti nuo kokybės realizavimo ir iki nesuvokiamo lygio padidinti išlaidas“, – dar 1977 m. rašė knygos „Ligoninės, planavimo ir dizaino procesas“ (angl. „Hospitals, the Planning and Design Process“) autoriai Owenas B. Hardy’is ir Lawrence’as P. Lammersas. Akivaizdu, kad prieš keletą dešimtmečių egzistavusi funkcionalumo svarba medicininės paskirties statiniuose šiandien keliolika aukštų šoktelėjo aukštyn.

Projektuojant medicinos pastatus ar globos namus, funkcionalumo faktorius užima vieną reikšmingiausių pozicijų. Stokojant dinamikos infrastruktūros realizavimo sprendimuose, provokuojamos sklandaus žmonių judėjimo problemos (ne tik turintieji negalią, bet ir kiti pacientai, darbuotojai negali efektyviai keliauti iš taško A į tašką B). Skatinamas kitų sudėtingų situacijų susidarymas, pavyzdžiui, iškyla problemų dėl pacientų saugumo bei privatumo, užsiplieskus gaisrui ar įvykus avarijai, paaštrėja sklandaus judėjimo problema (neįgaliesiems bei senyvo amžiaus žmonėms turi būti įrengti keltuvai, nuolaidumos (pandusai), svarbu garantuoti, kad bus lengvai pasiekiamos tualeto ir kitos zonos). Didėjant darbuotojų bei pacientų skaičiui, susidaro palatų, sandėliavimo bei personalo patalpų stygius. Be to, funkcionalus dizainas tampa pamatu ir kitiems projektavimo sprendimams. Vienas jų – komforto užtikrinimas, pasirenkant kokybiškiausius išteklius bei optimaliausius variantus.

Tiesa, verta paminėti, kad medicinos objektų tinkamo įrengimo svarbą įrodo ir vykstantys įvairūs renginiai, skatinantys sąmoningumą ir pristatantys įvairias naujoves. Vienas tokių – paroda „Statybos inovacijos ir dizainas sveikatingumo sektoriuje“, vyksianti rugsėjo 11–13 d. Dubajuje.

Komfortas medicinos objektuose garantuoja saugumą

Saugumas, ko gero, galėtų būti ligoninių bei klinikų sinonimas, juk bene kiekvienas asmuo medicinos įstaigas sieja su prieglobsčiu, pagalba... Būtent dėl šios priežastis labai svarbu, kad įrengiant medicinos pastatus būtų atkreiptas dėmesys į komforto užtikrinimą. Jausdamiesi patogiai, žmonės jaučiasi saugūs.

Svarbu suprasti, kad, pavyzdžiui, gražios, tvirtos grindys ar moderni vėdinimo sistema nėra vien tik prabangos ypatybė. Medicinos statiniuose šie, rodos, neakivaizdūs dalykai ypač reikšmingi. Juk, pavyzdžiui, tiesiog dažyto betono grindys nėra nei jaukios, nei saugios. Ligoninėse, klinikose bei slaugos namuose būtina, kad danga būtų atspari išorės veiksniams, taip pat negalima rizikuoti ignoruojant „saugumo salų“ zonų tose vietose, kur esama pavojaus paslysti.

Be to, kad kiekviena įstaiga ar pastatas turėtų įsirengti priešgaisrinę įrangą, medicinos statiniuose taip pat neišvengiama ir vėdinimo sistemų būtinybė. Medicinos įstaigose, o ypač operacinėse, oro apykaita yra daug didesnė nei įprastose gyvenamosiose patalpose. Manoma, kad namuose oras absoliučiai pasikeisti turėtų kas valandą ar dvi, ligoninėse bei operacinėse šis skaičius padidėja dešimt ar net šimtą kartų. Tačiau vėdinimo sistema turi veikti ne tik gerai, bet ir tyliai, kad sunkūs ligoniai nebūtų trikdomi. Svarbus ir higienos aspektas – turi būti numatytos patogios oro dezinfekavimo galimybės, pasitelkiant, pavyzdžiui, befiltrę oro valymo sistemą.

Beje, sterilumas – kiekvieno medicininio pastato prioritetas. Ir švarių patalpų poreikis nuolat auga. Verta žinoti, kad pagal tarptautinį standartą ISO 14644-1 patalpų švarumas yra skirstomas į devynias klases. Aukščiausia – ISO 1 klasė. Tokioje patalpoje žmonės gali būti tik su skafandrais. Sterilią ligoninės patalpą atitinka ISO 9 kategorija. Na, o Lietuvoje įrengtos švariausios laboratorijos siekia tik ISO 5 klasę.

Inžinerijos naujovės pamažu pasiekia Lietuvos ligonines

Nors neretai įvardijama, kad Lietuva stokoja inovatyvių sprendimų įvairiose srityse, inžinerinės naujovės vis dažniau pasibeldžia į šalies ligonines ir klinikas. Vienas geriausių pavyzdžių – Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 2015 m. priimtas sprendimas bendradarbiauti su Šveicarija, įvairiose Lietuvos ligoninėse įgyvendinant projektą „Energiją tausojančių technologijų įdiegimas Lietuvos ligoninėse, teikiančiose sveikatos priežiūros paslaugas nėščiosioms, gimdyvėms ir naujagimiams“. Pagrindinis programos paramos tikslas – sumažinti ekonominius ir socialinius skirtumus Europos Sąjungoje ir suteikti aukščiausio lygio sveikatos priežiūros paslaugas nėščiosioms, gimdyvėms ir kūdikiams.

Projekte dalyvavo VšĮ Ukmergės ligoninė, joje iki praėjusių metų pabaigos įrengtas saulės kolektorius, šilumos siurblių sistema, fotoelektrinės jėgainė, vakuumo tiekimo sistema. Klaipėdos universitetinėje ligoninėje, taip pat tapusioje inovatyvios idėjos realizavimo dalimi, pagerinta ligoninės antrojo korpuso šiluminė izoliacija, rekonstruota šildymo įranga, rekonstruota vėdinimo ir kondicionavimo sistema, modernizuota vidaus elektros tiekimo įranga bei suspausto oro ir deguonies tiekimo sistema. Projekte dalyvavo ir kitos ligoninės, tokios kaip VšĮ Respublikinė Kauno ligoninė, VšĮ Utenos ligoninė, VšĮ Respublikinėje Šiaulių ligoninė, VšĮ Vilkaviškio ligoninė.

Automatizacija – daugiau išsaugotų gyvybių?

Vis dėlto, nepaisant daugybės problemų bei novatoriškų sprendimų, taikomų sprendžiant keblumus, susijusius su medicinos objektų projektavimu, visuomenė kur kas dažniau užduoda klausimų, kurių pagrindą sudaro ne statybų aspektai, o gydymas... Ar robotai pakeis gydytojus?

Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų generalinis direktorius ir Pilvo chirurgijos centro direktorius prof. habil. dr. Kęstutis Strupas šių metų pradžioje spaudoje įvardijo, kad Lietuva ateityje taip pat pradės taikyti robotinę chirurgiją ir operacijas atliks nuotoliniu būdu (t. y., kai chirurgas ir pacientas yra skirtingose patalpose, miestuose ar net valstybėse). Prognozuojama, kad naujasis chirurgijos būdas Lietuvoje bus išbandytas 2020 metais.

Sumanieji inžineriniai medicinos sprendimai jau suteikė pagalbą daugybei žmonių visame pasaulyje ir, žinoma, galimybės kasdien vis didėja... Mokslininkai sukūrė smegenimis valdomą robotinę ranką, galinčią padėti paralyžiuotiems žmonėms atlikti kasdienes užduotis, tokias kaip atsigerti iš puodelio, laikyti šaukštą. Prieš pusmetį Kalifornijos chirurgai pirmą kartą atliko operaciją, kurios metu moters smegenyse įstatė regėjimą stimuliuojantį lustą. Jam veikiant vaizdo įrašai iš mažos kameros akyje siunčiami į po septynerių metų praregėjusios moters smegenis. O iki 2019 m. tikimąsi paneigti baisią statistiką – vien Europoje yra 3,2 mln. žmonių, kurie negali vaikščioti, bei 40 mln., kurie turi judėjimo negalią, – ir pristatyti funkcionalų egzoskeletą kelnes, suteikiantį judėjimo laisvę.

Tai tik keli pavyzdžiai iš Lietuvos ir viso pasaulio, įrodantys, kad inžinerinės naujovės medicinos industrijoje sparčiai auga ne tik statybų, bet ir kituose sektoriuose. Svarbiausia atsirinkti tai, kas iš tiesų naudinga ir gali padėti žmonėms. Na, ir, žinoma, „nepaminti“ esminių reikalavimų, keliamų medicinos įstaigoms, ne tik gydymo bei eksploatavimo, bet ir moralės požiūriu.