Jūratė PILIBAITIENĖ. 2017 m. rugsėjo 29 d.

Mažatriukšmė kelio danga jau atlaikė pirmuosius bandymus

Pagal visuomenės sveikatos normas, leistinas triukšmo lygis lauke negali viršyti 65 dB. Tačiau, kai kuriais duomenimis, prie didžiųjų magistralių ar geležinkelio gyvenantys žmonės patiria ir 90 dB triukšmą, panašus jis būna ir didmiesčiuose piko metu. Ir, nors ilgainiui prie tokio triukšmo, rodos, priprantama, jis gali pridaryti neatitaisomos žalos ne tik žmogaus sveikatai, bet ir aplink gyvenančiai faunai, turėti neigiamų pasekmių ekonomikai. 

Pasaulio sveikatos organizacija visuotinį triukšmą, įskaitant ir transporto sukeliamą, vertina kaip rimtą pavojų žmogaus sveikatai. Nuolat sklindantis triukšmas gali sukelti klausos aparato sutrikimų, sutrikdyti širdies ir kraujagyslių sistemos veiklą, neigiamai paveikti nervų sistemą. Triukšmas sukelia nepageidaujamas pasekmes gyvenimo kokybei – žmogus tampa irzlus, sutrinka miegas, sumažėja darbo produktyvumas, mokymosi efektyvumas.

Triukšmingose vietose sumažėja ir gyvūnų populiacija, nes jie paprasčiausiai migruoja ir gyventi pasirenka vietas arčiau natūralios gamtos. Galiausiai triukšmas neigiamai veikia ekonomiką – vietose, kur transporto eismas intensyvesnis, nuvertėja nekilnojamasis turtas, valstybė patiria socialinių ir ekonominių išlaidų. Europos Komisijos skaičiavimais, Europos Sąjungos socialinės ir ekonominės kelių bei geležinkelių eismo sukeliamo triukšmo išlaidos sudaro 40 mlrd. eurų per metus, iš kurių 90 % tenka lengviesiems automobiliams ir sunkiasvorėms transporto priemonėms. Prognozuojama, kad iki 2050 m. su triukšmu susijusios išlaidos pasieks 60 mlrd. eurų per metus.

Triukšmo lygis priklauso nuo įvairių faktorių

Važiuojanti motorinė transporto priemonė jau savaime kelia triukšmą, tačiau garso lygis priklauso ir nuo greičio. Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Kelių tyrimo instituto pateiktais duomenimis, važiuojant nedideliu greičiu, triukšmą kelia atskiros automobilio dalys (variklis, pavarų dėžė, dujų išmetimo vamzdis ir pan.), transporto priemonei išvysčius 40–120 km/val. greitį, dominuoja dėl padangos ir dangos sąlyčio susidarantis triukšmas, o važiuojant dar didesniu greičiu pagrindiniu triukšmo šaltiniu tampa automobilio aerodinamikos sukeliamas triukšmas. Triukšmo skirtumai priklauso ir nuo transporto priemonės rūšies – sunkusis transportas skleidžia iki 10 dB didesnį triukšmą nei lengvieji automobiliai. Kelių tyrimo instituto mokslininkų teigimu, automobilio triukšmo šaltinio priklausomybė nuo važiavimo greičio parodo, kad didžiausią dėmesį reikėtų skirti padangos ir kelio dangos sąlyčio metu susidarančiam triukšmui mažinti.

Padangos ir dangos sąlyčio triukšmą lemia įvairių faktorių visuma. Jis gali susidaryti dėl pačios dangos paviršiaus tekstūros, poringumo, standumo, nusidėvėjimo bei paties mišinio, kuriuo kelias buvo patiestas. Triukšmą lemia ir padangų skaičius, matmenys, protektoriaus gylis ir forma, struktūra. Prie šių faktorių prisideda ir oro sąlygos (temperatūra, lietus, vėjas) bei vairavimo elgsena – tai, kokiu greičiu važiuojama, kaip greitis kinta ir kaip stabdoma.

Išeitis – tiesti mažatriukšmes kelio dangas

Siekiant mažinti triukšmą VGTU Kelių tyrimo instituto mokslininkai siūlo efektyviau valdyti eismą, statyti triukšmo sienutes bei tunelius. Jie atkreipia dėmesį, kad tai būtų efektyvus būdas, tačiau susiduriama ir su kai kuriais barjerais. Visų pirma tokių priemonių įrengimas ir išlaikymas brangiai kainuoja, o kartais jų net neįmanoma įrengti dėl įvairių apribojimų. Bet yra ir netradicinių priemonių: mažatriukšmės padangos, aerodinamiškas automobilio kėbulas bei triukšmą mažinančios kelių dangos.

VGTU Kelių tyrimo instituto specialistai nuo 2013 m. intensyviai atlieka mažatriukšmių asfalto dangų, pritaikytų Lietuvos sąlygoms, laboratorinius tyrimus. Poringojo asfalto mišiniai yra dažnai naudojami šiltesnio klimato šalyse, tačiau Lietuvoje šios dangos negali būti tiesiamos dėl jų jautrumo aplinkos temperatūros svyravimams ir, tikėtina, trumpo naudojimo laiko. Tuose regionuose, kur oro temperatūrų skirtumai didesni, dažniau taikomos mažatriukšmės optimizuotos paviršiaus tekstūros asfalto dangos. Tokių dangų sukūrimas paremtas tradicinių SMA ir AC mišinių optimizavimu padangos ir dangos sąlyčio triukšmui mažinti. Todėl, remdamiesi užsienio šalių patirtimi, mūsų specialistai laboratorijoje sukūrė keletą mažatriukšmių asfalto mišinių, pritaikytų Lietuvos klimato sąlygoms. Šie asfalto mišiniai išlaiko tradicinių mišinių funkcionalumą, tačiau dėl mažesnio asfalto mišinio didžiausios mineralinių medžiagų dalelės dydžio ir specialiai sumodeliuotos granuliometrinės sudėties jie išsiskiria optimizuota dangos paviršiaus tekstūra, kuri mažina padangos vibracijų susidarymą. Taip pat šiems mišiniams būdingas didesnis skaičius oro kiaurymių, sugeriančių kelio dangos paviršiumi sklindantį garsą, o lyjant lietui nuo paviršiaus greičiau nudrenuojamas vanduo. Atlikti lyginamieji laboratoriniai tyrimai davė teigiamų rezultatų, todėl nuspręsta įrengti bandomuosius ruožus su šiais mišiniais.

Eksperimentinis ruožas pasiteisino

1,5 km ilgio bandomasis ruožas įrengtas valstybinės reikšmės magistraliniame kelyje A2 Vilnius–Panevėžys. Šiame ruože per parą vidutiniškai važiuoja nuo 7 iki 10 tūkst. automobilių. Eismas šiame kelyje vyksta dviem kryptimis, o mažatriukšmė danga patiesta dešinėje automagistralės pusėje Panevėžio kryptimi.

Triukšmą mažinančių asfalto mišinių bandomasis ruožas sudarytas iš devynių trumpesnių ruoželių, kurių viršutinis dangos sluoksnis įrengtas iš skirtingų asfalto mišinių, iš kurių trys – Lietuvos klimato sąlygoms pritaikyti asfalto mišiniai (TMOA 5, SMA 5 TM, SMA 8 TM). Skirtingų tipų dangos buvo patiestos tam, kad VGTU Kelių tyrimo instituto mokslininkai galėtų atlikti ilgalaikius lyginamuosius tyrimus.

Triukšmo matavimai šiame ruože atliekami kiekvienais metais pavasarį, du kartus – kai vidutinė oro temperatūra būna +5 ir +10–15 laipsnių. Prieš atliekant triukšmo matavimus, įrengtuose eksperimentiniuose ruožuose įvertinama dangos būklė, užfiksuojami pokyčiai ir pažeidimai. Pirmieji matavimai nuteikė optimistiškai – mūsų specialistų sukurti triukšmą mažinantys asfalto mišiniai, ypač SMA 5 TM ir SMA 8 TM, turi geresnių triukšmą mažinančių savybių nei tradiciniai asfalto mišiniai. Taip pat tikimasi, kad šie asfaltai galės būti naudojami ilgiau.