Fotovoltinė jėgainė, įrengta kaip fasado apdaila

„Vienas tokių atsinaujinančių šaltinių energijos generatorių galėtų būti fotovoltinė jėgainė, ir ne bet kur, bet įrengta kaip fasado apdaila“, – sako UAB „Solet Technics“ direktorius Andrius Karazinas. Nors techninės galimybės leidžia, tarkime, su berėmiais moduliais įrengti net ir vėdinamąjį fasadą, o spalvinė gama tikrai neapsiriboja tik akį rėžiančiais mėlynais kvadratėliais, pasak A. Karazino, galima spėti, kad aktyvių, elektrą gaminančių fasadų įrengimas naujos statybos ar renovuojamuose pastatuose dažniausiai ignoruojamas dėl visuotinai įsigalėjusio mito neva fotovoltinės saulės elektrinės – ilgalaikė, rizikinga, sunkiai atsiperkanti investicija. Bet ar tikrai taip yra?

Šiame straipsnyje pateikti skaičiavimai gali jus priversti šia „tiesa“ suabejoti.

Europos Sąjungoje fasado apdailos fotovoltiniai moduliai, dar kitaip vadinami BIPV (angl. Building Integrated Photovoltaic), nėra jokia naujiena. Pastatui jie teikia ne tik elektros energiją, padeda sumažinti išlaikymo išlaidas, bet ir didina jo ekonominę vertę, suteikia solidumo, nebyliai kviečia tausoti aplinką, duoda statiniui savitumo architektūriniu požiūriu.

Tiesa, visiems labiausiai rūpimas klausimas – tokios elektrinės įrengimo kaina.

Kaip pavyzdį paimkime 100 kW nominalios galios jėgainę. Jos plotas – apie 680 m². Į pietus atsukta 50 m ilgio, 12 m aukščio (4 aukštų) biuro pastato siena. Įdiegimo kaina, įskaitant visą reikalingą įrangą, projektavimą, leidimus ir darbus – 400 tūkst. litų be PVM. Vieno sienos kvadratinio metro kaina – 400 000 Lt / 680 m² = 588 Lt/m².

Kiek sutaupysime?

Kiek gi tokia saulės jėgainė generuos elektros energijos ir kokia bus jos savikaina?

Idealiomis Lietuvos geografinei padėčiai sąlygomis – 36 laipsnių kampu į horizontą, tiesiai į pietus, laisvai stovinčių modulių 1 kW galios fotovoltinė elektrinė gamina iki 950 kWh elektros energijos per metus. Įprasti fasadai rengiami 90 laipsnių kampu, be to, moduliai tokiu atveju labiau kais. Taigi daugiausia galima tikėtis 70 % maksimalaus „derliaus“.

Fasade sumontuota 100 kW galios jėgainė generuos apie 66 MWh per metus. Stambūs vartotojai elektrą paprastai įsigyja iš nepriklausomų tiekėjų, tad, tikėtina, elektros pirkimo kaina bus ne didesnė nei 0,35 ct/kWh + PVM. Per metus sutaupysime apie 23 tūkst. litų. Išeitų, kad skaičiuojamas atsipirkimo laikas (neįvertinant kapitalo ir priežiūros išlaidų) – 400 000 Lt / 23 000 Lt – yra beveik 18 metų.

Atsipirkimo skaičiavimo metodikos klaidos

„Tačiau tokia, kaip čia pateiktoji, atsipirkimo skaičiavimo metodika yra ydinga, – teigia A. Karazinas ir pateikia svarius argumentus: – Pirma, ji remiasi prielaida, kad elektros pirkimo kaina iš elektros energijos tiekėjų visą šį laikotarpį nesikeis. Sutikime, skamba keistai. Antra, visiškai ignoruojamos alternatyvios fasado apdailos išlaidos, galinčios sudaryti nuo 80 Lt/m² (prasčiausia) iki 500 Lt/m² (geriausia). Paimkime viduriuką – 290 Lt/m² ir atmeskime jį iš jėgainės kainos. Taigi galimybė turėti aktyvų elektrą generuojantį fasadą iš esmės kainuoja tik 298 Lt/m². Paprasta aritmetika: 298 Lt/m² x 680 m² / 23 000 Lt, ir kiek daugiau nei po aštuonerių metų fasado gebėjimas gaminti elektrą atsipirks.“

„Įdarbinkime“ fasadus

Taigi galbūt jau atėjo laikas priversti fasadus „dirbti“?

UAB „Solet Technics“ – alternatyviosios (atsinaujinančios) energetikos srityje dirbanti įmonė. Jos pagrindinė veikla – saulės jėgainių įrengimas su jau ketverius metus Lietuvoje gaminamais MG AB „Precizika“ saulės moduliais. Visoje Lietuvoje „Solet Technics“ darbuotojai yra suprojektavę ir įrengę daugiau nei 60 elektrinių, pradedant 2 kW mikrojėgainėmis ir baigiant 1 MW saulės elektrinės parku. „Ėmėmės projektų su individualiai užsakytais, suprojektuotais ir pagamintais lietuviškais moduliais ir juos įvykdėme, – sako UAB „Solet Technics“ direktorius A. Karazinas ir vardija jau įgyvendintus sprendimus: – Integravome berėmius modulius į fasadą, įrengėme terasos pavėsinės stogą su šviesą praleidžiančiais moduliais, integravome elektrinę į fiksuotas lauko žaliuzes ant pastato fasado.“