Admin Structum. 2017 m. spalio 4 d.

IŠMANUSIS MIESTAS TĘSIA SAVO ISTORIJĄ!

Prieš ketverius metus žurnalo „Structum“ paskelbtas projektas „Išmanusis miestas“ sėkmingai vystomas toliau. Čia sujungia pajėgas viešasis ir privatus sektoriai, aukštųjų mokyklų ambicingas kuriantis jaunimas. Visi turi bendrą idėją gražinti Lietuvą ir siekia įgyvendinti savivaldybių planus atnaujinti miestų gyvenamąją aplinką, vadovaudamiesi pažangios ir darnios plėtros principais. Džiaugiamės ir sveikiname naujas savivaldybes prisijungus prie projekto „Išmanusis miestas IV“. Tikime, kad jas konkurso dalyviai nustebins išradingomis idėjomis, o perspektyviausi projektai bus pritaikyti šiuolaikiniam gyvenimui. Pristatome savivaldybes, išdrįsusias ir norinčias keistis, taip pat žurnalo puslapiuose savo patirtį atskleidžia „Išmaniojo miesto II“ dalyvės.

 Projekte „Išmanusis miestas II“ dalyvavo ne tik keturių aukštųjų mokyklų (KTU, VGTU, VDA, VTDK) studentai, dėstytojai, konkurso partneriai, bet ir trys savivaldybės, kurių teritorijoms šiuo metu jau rengiami ar yra parengti techniniai projektai, tikrovėje vyksta idėjų įgyvendinimo darbai. Tai Kaišiadorių rajono (meras Vytenis Tomkus), Šiaulių rajono (meras Antanas Bezaras) ir Elektrėnų (meras Kęstutis Vaitukaitis) savivaldybės. Pažvelkime išsamiau, kas jose yra ar greitai bus atlikta, kokių patarimų, pasiūlymų jos turi projekto rengėjams, dalyviams, kaip ir ar greitai pasikeis jų miestai, su kokiais sunkumais jos susidūrė. Ar tikrai reikia to, ką rengia „Išmanusis miestas“?

Kitais metais prasidės pastato rekonstrukcija

(„Išmaniojo miesto II“ dalyvis)

Kaišiadorių rajono savivaldybė rekonstruoja ir keičia senojo kino teatro pastato paskirtį iš kultūros į administracinę. Patalpose planuojamas daugiafunkcis verslo ir jaunimo centras. Iš išorės šiltinamos sienos, keičiami langai, lauko durys. Iš vidaus patalpos perplanuojamos, bus pakeistos durys, dangos, įrengta nauja elektros instaliacija, nauji vandentiekio ir nuotekų vamzdynai. Pastatas suskirstytas į dvi zonas, jose įsikurs jaunimo centro patalpos ir administracinės erdvės. Kairėje pastato pusėje planuojamas dviejų aukštų stiklinių vitrinų priestatas, kuriame bus nedidelių renginių salė mokymams, pasitarimams, diskusijoms. Naujai projektuojamoje priestato dalyje savivaldybė įrengs tris kabinetus startuolių įmonėms.

Kaišiadorių rajono savivaldybės meras V. Tomkus sakė, kad dalyvavimas projekte „Išmanusis miestas“ padovanojo idėjų, pasiūlymų, bet jis apgailestavo, kad konkurso metu nėra rengiamas techninis projektas, kurį būtų galima nusipirkti ir sutaupyti daug laiko. Kaišiadoryse viešuosius savivaldybės pirkimus laimėjusiai įmonei ir projektuotojams buvo pateikti visų komandų pasiūlymai. Išanalizavę juos ir panaudoję ne vieną idėją iš studentų darbų, jie pasiūlė keletą priešprojektinių variantų, iš kurių savivaldybė pasirinko vieną. „Šiuo metu techninio projekto rengimas artėja į pabaigą, artimiausiu metu turėtų būti užbaigtas, – pokyčius pristatė Kaišiadorių rajono savivaldybės meras V. Tomkus. – Kitais metais prasidės pastato rekonstrukcija ir statybos.“ V. Tomkus įsitikinęs, kad atnaujintas statinys papuoš miestą, nes jis yra centre, prie pagrindinės gatvės. Anot mero, šiuo metu atliekami kompleksiniai miesto centro tvarkymo darbai: neseniai rekonstruota aikštė, miesto parkas, ateityje bus atnaujinta Gedimino gatvė. Jis tikisi, kad naujasis jaunimo ir verslo centras prisijungs prie atliekamų ir planuojamų savivaldybės darbų grupės, kurie kartu papuoš miesto veidą ir sudarys geras sąlygas dirbti, kurti, padės pritraukti didesnį lankytojų srautą, skatinti verslą, bus naudingas jaunimui, nes jam šiuo metu patalpų trūksta. „Vis dėlto jaunimas ir verslas yra mūsų varomoji jėga“, – šypsojosi V. Tomkus. Meras paaiškino, kad Kaišiadorių rajono savivaldybė turi smulkiojo verslo skatinimo fondą, kuriame numatyta pagalba pradedančiam verslui, darbo vietų kūrimo skatinimas – dėmesys nukreiptas į įmones, kurioms struktūriniai fondai ar bankai negali padėti. Fondo veikla bus derinama su pagalba startuoliams.

„Projekte „Išmanusis miestas“ dalyvauti naudinga, įdomu, – savo patirtį atskleidė V. Tomkus. – Jo metu gavome idėjų, kurios pagelbėjo išgryninti tai, ko išties norime, pateikti reikalavimus projekto rengėjams. Linkime nesustoti ir toliau padėti gražinti mūsų miestus, įgyvendinti galbūt netradicines idėjas, atnaujinti pagyvenusią architektūrą, miestų erdves. Konkurso dalyviams – kūrėjams – palinkėsime tobulėti, ateityje pasiūlyti daugiau paslaugų (jau minėtą techninio projekto rengimą), taip pat svarbu jausti realų pagrindą ir realias įgyvendinimo galimybes, kad projektą reikėtų kuo mažiau koreguoti ir keisti.“

Techninių projektų rengimas artėja į pabaigą

(„Išmaniojo miesto II“ dalyvis)

Šiaulių rajono savivaldybė dalyvavo projektuose „Išmanusis miestas II“ ir „Išmanusis miestas III“. Kol trečiojo projekto darbai dar tik ruošiami startui, antrajame jau vyksta dviejų teritorijų atnaujinimo darbai ir techninių projektų rengimas. Juos paruošus, bus vykdomi Kuršėnų miesto turgavietės atnaujinimo darbai, modernizuoti joje esantys pastatai, sutvarkyta aplinka, patogiai išdėstytos automobilių stovėjimo aikštelės, įrengtas naujas apšvietimas. Tvarkoma ir antroji teritorija – bendruomenės bei verslo poreikiams pritaikyta rekreacinė erdvė, apimanti Kuršėnų miesto L. Ivinskio aikštę, Kuršėnų dvaro sodybą ir Ventos upės viešąsias erdves. Netrukus čia įsikurs modernus pėsčiųjų ir dviračių tiltas, takai, poilsio erdvės su mažosios architektūros elementais, nusidrieks patrauklus sutvarkytas ir miestą reprezentuojantis kraštovaizdis.

Šiaulių rajono meras A. Bezaras pasakojo, kad abiejų teritorijų techninių projektų rengimas artėja į pabaigą. Teritorijos prie Ventos upės – netrukus bus paruoštas įgyvendinti. Idėjos jam pritaikytos iš dviejų konkurse dalyvavusių projektų. A. Bezaras mano, kad „Išmaniojo miesto“ teritorijoms keisti įgyvendinimo darbai vyksta žymiai greičiau, nes, kaip ir kitos savivaldybės, prisijungusios prie projekto „Išmanusis miestas II“, Šiaulių rajonas dalyvavo 2014–2020 m. Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programoje, skirtoje kompleksiškai atnaujinti savivaldybių centrų ir kitų miestų viešąją infrastruktūrą.

Pasak Šiaulių rajono savivaldybės architektūros poskyrio vedėjos Vilijos Vaičekauskienės, miesto teritorija akivaizdžiai pasikeis, taps modernesnė, jos aplinka išgražės. Atnaujinus turgaus aikštę, ją sutvarkius, ji bus patogesnė, pritrauks smulkųjį verslą. „Taip pat pagerinsime ir infra-

struktūrą – sutvarkysime gatves ir šaligatvius, – pasakojo V. Vaičekauskienė. – O rekreacinėje teritorijoje atnaujinta pakrantė ir jos modernus įvaizdis trauks važiuojančiųjų pro Kuršėnų miestą akį, be to, čia numatytos vietos jaunimo susirinkimams, miesto šventėms. Pėsčiųjų ir dviratininkų tiltas leis saugiai keliauti iš vieno kranto į kitą miesto gyventojams ir svečiams.“ Sunkiausia, anot pašnekovės, buvo pristatyti projektą ir pokyčius bendruomenei, gauti jos palaikymą.

Šiaulių rajono savivaldybės meras A. Bezaras projekto organizatoriams linkėjo gerų darbų, neužgesinamos ir plėtojamos „Išmaniojo miesto“ dvasios. Dalyvausiančioms savivaldybėms – nebijoti įsitraukti, gauti naudingų pasiūlymų, kaip gražinti miestų erdves. Šiaulių rajono architektūros poskyrio vedėja V. Vaičekauskienė sakė, kad, rengiant projektus patiems, rezultatas, be abejonės, taip pat gaunamas, bet dažniausiai įsispraudžiama į įstatymų rėmus. „Išmaniojo miesto“ projekto metu sulaukiama laisvesnių idėjų, kurios patiems gal niekada ir nekiltų, o tada jas galima pritaikyti prie reikalavimų, naujų minčių“, – įsitikinusi moteris.

Darbai įgauna pagreitį Elektrėnuose

(„Išmaniojo miesto II“ dalyvis)

Elektrėnų savivaldybė vietoje neveikiančio Elektrėnų atrakcionų ir pramogų parko (buvusio „Vaikų pasaulio“) ruošiasi įkurdinti viešąją rekreacinę teritoriją ir kūrybinių industrijų centro pastatą. Sutvarkytoje teritorijoje bus išmontuoti senieji atrakciono parko įrenginiai, įrengti inžineriniai tinklai, tvarkomas kraštovaizdis ir želdynai, apšvietimas, suremontuotas įvažiavimas, įrengtos automobilių stovėjimo aikštelės. Atsiras lankytinų pramogų objektų, taip pat padidės teritorijos patrauklumas investicijoms ir verslo plėtrai.

„Dalyvaudami projekte „Išmanusis miestas II“, turėjome galimybę į Elektrėnų mieste esančius objektus pažvelgti kitų žmonių akimis – jaunimo, akademinės bendruomenės, savo srities profesionalų: architektų, konstruktorių ir kt., – dalyvio patirtimi dalijosi Elektrėnų meras K. Vaitukaitis. – Gavome motyvacijos keistis, nebijoti permainų ir taip prisidėti prie miesto plėtros. Kadangi buvusio „Vaikų pasaulio“ teritorijos konversijos darbus planuojame iš ES investicijų, jie jau įsibėgėjo – rengiama projektinė dokumentaciją, o pavasarį planuojame pradėti veiklas. Manau, kad tvarkoma teritorija šalia Elektrėnų marių yra miesto ašis, vietos gyventojų traukos centras, tad tikimės miesto bendruomenės ir svečių laisvalaikį sutelkti būtent šioje naujai kuriamoje erdvėje.“

Elektrėnų savivaldybės meras K. Vaitukaitis dalyviams linkėjo konkretumo, konstruktyvumo, kad vizijos būtų geriau matomos, jas būtų galima lengviau įgyvendinti. Projekto rengėjams – toliau tobulėti, o dalyvaujantiems šiame projekte naujokams ir būsimiems dalyviams – atrasti tokių vietų mieste, į kurias būtų pažvelgta kitomis akimis, įdomias idėjas paversti realybe, gauti patį geriausią pasiūlymą, kurį pavyktų įgyvendinti.

Atgimsianti inovatyvi gamtos oazė

Kėdainių r. sav. mero Sauliaus Grinkevičiaus mintys apie projektą „Išmanusis miestas IV“

Lygumų ir upių krašto – Kėdainių rajono – savivaldybė bei aktyvūs gyventojai susidomėjo projektu „Išmanusis miestas IV“, nes mano, kad tai puiki galimybė, padėsianti Lietuvos centre esančiam Kėdainių rajonui gerinti miesto infrastruktūrą, plėtoti turizmą.

Projektui pasirinkta teritorija – gražusis Babėnų šilas. Babėnai – svarbi Kėdainių miesto dalis, stūksanti į šiaurę nuo miesto centro, išsidėsčiusi į šiaurę nuo geležinkelio stoties, prie 195 Kėdainiai–Krekenava–Panevėžys kelio, Nevėžio ir Dotnuvėlės tarpupyje. Į šią vietovę įeina nemažas miško masyvas, vandens telkinys, buvęs karjeras, kuris yra rekreacinės zonos dalis. Čia ne vienas kėdainietis randa gamtos prieglobstį, gali pabėgti nuo triukšmo, atsipalaiduoti... Todėl norisi tokią vietą tausoti, puoselėti.

Mes norime ir tikimės, kad jauni, kūrybingi žmonės, siekiantys tapti savo srities profesionalais, pasirinks Kėdainių teritoriją ir pateiks jaunatviškų, inovatyvių įžvalgų, netradicinių, įdomių pasiūlymų. Tuomet mūsų darbas būtų padaryti viską, kad jų projektas taptų realybe. Norime, kad Babėnų šilas taptų traukos objektu ne tik rajono gyventojams, bet ir turistams. Galbūt būtų galima įrengti poilsio zonas, pažintinius botanikos takelius, dviračių takus... Esame judri bendruomenė, todėl aktyvaus poilsio plėtojimas, skatinimas, ko gero, būtų geriausias sprendimas siekiant atgaivinti šią vietovę ir maksimaliai išnaudoti jos potencialą.

Norėtume, kad nebūtų pamirštos ir naujosios technologijos. Juk tai – šiuolaikiško, išmanaus miesto projektas! Argi nebūtų įdomu, jeigu, keliaujant pažintiniu botanikos keliu, būtų įmanoma susipažinti su augalais pasitelkus išmaniąją programėlę telefone? Gamtos oazė, aktyvumas ir modernumas – tai esminiai aspektai, turintys atspindėti galutinį projekto rezultatą. Norime, kad mūsų Babėnų šilas įgautų koncepciją, taptų išskirtinis, kaustantis dėmesį, taip pat atliktų edukacinę funkciją.

Ko palinkėčiau konkurso dalyviams? Žinoma, svarbiausių dalykų – kantrybės ir neišsenkančios fantazijos, juk netikėtos, netradicinės idėjos dažniausiai ir tampa unikaliomis. Standartinius sprendimus palikime praeičiai.

Modernus menų ir autentikos atkūrimas

Lazdijų r. sav. mero Artūro Margelio mintys apie projektą „Išmanusis miestas IV“

Lazdijų rajono savivaldybė džiaugiasi, kad prisijungs prie projekto „Išmanusis miestas IV“, ir projektui siūlo Lazdijų Motiejaus Gustaičio gimnazijos teritoriją ir joje esančius pastatus. Tai didžiausia pagal mokinių skaičių Lazdijų rajono gimnazija, kurios teritorija užima beveik 6 ha. Čia yra didelis parkas, senas 1936 m. statytas pastatas. Tikimės, kad projekto metu visos šios erdvės bus modernizuotos ir pritaikytos tiek šiuolaikinius mokinių poreikius atitinkančiam formaliojo ir neformaliojo ugdymo procesui, tiek jaunimo bei visos miesto bendruomenės saviraiškos ir laisvalaikio praleidimo poreikiams patenkinti.

Turime viziją, kad senajame mokyklos pastate bus įkurtos meno erdvės. Jose bus ugdomi muzikos, dailės, technologijų gebėjimai, naujai atgims vidinis šios mokyklos kiemelis, kuriame galės pailsėti ir įkvėpimo pasisemti menų besimokantys moksleiviai. Mokyklos parkas – taip pat puiki vieta įkurti naujas erdves, kur tiek mokyklos bendruomenė, tiek miestelėnai galėtų turiningai leisti laiką, užsiimti naujomis veiklomis, bendrauti tarpusavyje ir stiprinti bendruomeninius ryšius. Šis parkas labai senas, turi savo istoriją, taigi, tikimės, kad projekto „Išmanusis miestas IV“ metu ši lazdijiečių pamėgta, bet infrastruktūriškai dar neišplėtota vieta atgims naujai ir modernumas derės su autentiškumu.

Lazdijų rajono savivaldybė savo krašto infrastruktūrai gerinti skiria ypatingą dėmesį. Tad tikimės, kad projektas „Išmanusis miestas IV“, pasitelkdamas miestų planavimą, infrastruktūros, statybų, inžinerinius ir architektūros sprendimus, sukurs naujo tipo viešąsias erdves, kurios prisidės prie miesto bendruomenių telkimo ir problemų sprendimo. Tai puiki investicija į emocinę ir socialinę gyventojų sveikatą ir patrauklaus, atsinaujinančio mūsų miesto vaizdo kūrimą. Šiame projekte žavi tai, kad, kuriant naują miesto veidą, aktyviai dalyvaus jauni žmonės. Ypač tai svarbu kalbant apie ugdymo įstaigų atnaujinimą. Juk būtent neseniai mokyklą baigę jaunuoliai žino, ko jiems labiausiai stigo besimokant, kokią mokyklą norėjo matyti jų bendraklasiai bei kiti mokyklos bendruomenės nariai.

Konkurso dalyviams linkiu, kad, būdami jauni ir talentingi, pasitelkdami vyresniųjų sukauptą patirtį bei kūrybiškai pritaikę modernias ateities vizijas, realiai įgyvendintų savo idėjas – išmaniai atnaujintų Lazdijų Motiejaus Gustaičio gimnazijos teritoriją, kurioje saugiai, įdomiai, patraukliai ir turiningai leistų laiką mokytojai, mokiniai, jų tėveliai, kiti gimnazijos bendruomenės nariai, miesto gyventojai bei kiekvienas Lazdijų krašto žmogus.

Noras keistis – pirmas žingsnis pokyčių link

Plungės r. sav. mero Audriaus Klišonio mintys apie projektą „Išmanusis miestas IV“

Kokie pirmieji Plungės rajono savivaldybės įspūdžiai apie projektą „Išmanusis miestas IV“? Žinoma, geri. Džiaugiamės suteikta galimybe dalyvauti ir manome, kad turėjome prisijungti kur kas seniau.

Esu tikras, kad nauji žmonės, jauni architektai ir jų „šviežios“ idėjos bei inovatyvūs pasiūlymai padarys teigiamą įtaką erdvėms, kurioms itin reikia naujumo, modernumo ir tiesiog kūrybiškų, gaivių minčių plūstelėjimo bei realizavimo.

Visa Plungė turi daug gražių teritorijų, kurios išsiskiria savo kalvotumu, be to, aplink yra ir nemažai vandens telkinių, kuriuos stengiamės kaip nors išnaudoti. Vis dėlto projektui pasirinkome teritoriją, esančią miesto viduryje ir apimančią Palankės tvenkinį bei gretimus skverus, puikiai matomus ir pasiekiamus ne tik patiems plungiškiams, bet ir į rajoną atvykusiems turistams. Norime, kad ši erdvė atsivertų dar labiau, taptų traukos tašku.

Esame įsitikinę, kad kūrybingiems savo srities specialistams mūsų siūloma teritorija gali tapti vieta, kurioje jie galės realizuoti visas idėjas ir pristatyti originalias, inovatyvias koncepcijas.

Manau, kad tokie projektai skatina judėti į priekį, parodo, jog Lietuvoje nėra viskas blogai, kad galima pasiekti bet kokių užsibrėžtų tikslų, nesvarbu, kokie nepasiekiami jie iš pradžių atrodo. Lietuva yra puiki šalis, kurioje gyventi tikrai gali būti gera, tik turime išmokti didžiuotis tuo, ką turime, ir siekti, kad ateities kartos gyventų dar gražesnėje bei geresnėje valstybėje. Tačiau viskas priklauso nuo mūsų norų – turime norėti keistis, tuomet pozityvūs pokyčiai atsispindės ir mūsų miestų pokyčiuose.

Konkurso dalyviams linkiu, kad jų fantazija neturėtų ribų.

Atkaklus siekis tapti „žaliausia“ savivaldybe

Tauragės r. sav. mero Sigito Mičiulio mintys apie projektą „Išmanusis miestas IV“

Pietvakarinėje Lietuvos dalyje,Žemaitijos regione,netoli pasienio su Kaliningrado sritimi (buvusia Prūsija) įsikūręs Tauragės rajonas, kurio rajono savivaldybė džiaugiasi galimybe dalyvauti projekte „Išmanusis miestas IV“ ir mano, kad tai yra puiki proga miestui duoti kažką naujo.

Džiaugiuosi darbščiais, talentingais žmonėmis, ypač savo jauna komanda. Esame linkę palaikyti inovatyvias idėjas, juk siekiame tapti ekologiškiausiu, žaliausiu kraštu, tad, jeigu realizuotume projektą „Išmanusis miestas IV“, būtų labai šaunu. Norime suteikti jaunimui, turinčiam daug inovatyvių idėjų, galimybę. Jauni žmonės dirba su neišsenkančia energija, į senus dalykus moka pažvelgti „šviežiai“, iš kitos perspektyvos, todėl tikimės, kad ir šio projekto metu paskutinio kurso VGTU studentai pristatys netradicinius, novatoriškus sprendimus, siekdami atnaujinti miesto erdves, kurioms būtent tokių sprendimų itin trūksta. Beje, konkursui skirta teritorija buvo pasirinkta dėl to, kad miesto plane yra numatyta rekreacijos tikslams.

Tauragė turi daug įvairių žaliųjų technologijų. Bet transportas – didelė problema. Savivaldybė siekia plėtoti dviračių takus ir tikisi, kad studentai pasiūlys dviračių takų plėtros sprendimų. Turime išsikėlę sau tikslą tapti ekologiškiausia savivaldybe Lietuvoje, galbūt net Baltijos šalyse. Ir tikiu, kad mes savo tikslą pasieksime. Norime stipriai dirbti šia kryptimi, kad realizavę savo siekius galėtume labiau vystyti bendrąjį ir sveikatingumo turizmą, ekologinę žemdirbystę... Be to, ne tik grandioziniais planais, bet ir mažais darbais skleidžiame žinią apie etišką, „žalią“ gyvenimo būdą. Štai susirinkome trijų regionų merai kelionei į Rietavą... Važiavome elektromobiliu. Ar galite patikėti, kad kelionė į Rietavą mums nekainavo nė 2 eurų? O svarbiausia – kelionės metu mes neteršėme aplinkos. Juk ekonomiškas bei triukšmo nekeliantis elektromobilis yra ateities transportas.

Tauragė pasisako ir už Paryžiaus konferencijos dėl klimato kaitos nutarimą. Mes, būdama maža savivaldybė, politiškai pritariame Paryžiaus konferencijos nutarčiai, pasirašytai 195 šalių lyderių, kurios siekiamybė – 27 % sumažinti elektros naudojimą, o 47 % – CO2 dujų išmetimą. Tikiuosi, kad ir studentai atkreips dėmesį į šį svarbų, aktualų reiškinį ir galbūt pasiūlys ekologiškų sprendimų. Pavyzdžiui, jau mano minėta transporto problema... Galbūt bus numatyta ekologiško transporto – dviračio – geresnė pritaikymo koncepcija, nes tikrai manau, kad, jeigu žmonėms būtų suteiktos sąlygos į darbą vykti dviračiais, jie taip ir darytų. Tai pagerintų transporto kamščių bei užterštumo problemas. Svarbu nepamiršti ir aktyvios veiklos. Galbūt jauni specialistai pamatys galimybę prie estrados įrengti vaikų žaidimų aikšteles. Yra viena numatyta teritorija, priklausanti Senamiesčio bendruomenei, gal pasikeis ir šios erdvės veidas, bus galimybė ateiti šeimoms su vaikais pasportuoti, tiks įvairioms amžiaus grupėms, pradedant jaunimu ir baigiant senjorais. Juk estrada apsupta kitų istorinio bei kultūrinio paveldo objektų – hipodromo, esančio greta upės, evangelikų maldos namų, stovinčių, kur kadaise buvo bažnyčia.

O ko galėčiau palinkėti konkurso dalyviams, be būtinybės mąstyti inovatyviai ir bent šiek tiek „žaliai“? Svarbiausia – sėkmingai baigti mokslus. Linkiu jiems tapti puikiais inžinerijos specialistais Lietuvoje, visada turėti naujų, gerų idėjų, dvasinės stiprybės ir užsispyrimo sėkmingai įgyvendinti visus tikslus.