Neseniai sudegus Londone 24 aukštų gyvenamajam namui ir liepsnoms nusinešus 79 gyvybes, Lietuvoje gerokai sunerimta. Ar galime būti tikri, kad mūsų šalyje nebus panašių gaisrų? Ar galime pasitikėti atsakingų valstybinių institucijų reikalavimais, privalančiais garantuoti aukščiausius naudojamų statybinių medžiagų saugumo standartus?
Nors minėto gaisro priežastys dar tiksliai nėra nustatytos, pasigirdo siūlymų kai kurias pastatų šiltinimo medžiagas dėl jų degumo iš viso uždrausti. Savo nuomonę žiniasklaidoje suskubo pareikšti ir populiarumą praradę, bet visaip jį siekiantys susigrąžinti politikai. Tačiau jų žinios apie statybines medžiagas ir gaisrosaugą toli gražu neprilygsta profesionalių ekspertų nuomonei. Ar tikrai renovuojant ir statant pastatus reikėtų pulti į paniką ir atsisakyti įprastų, dažniausiai naudojamų statybinių medžiagų? Teisingo atsakymo geriau klausti patyrusių priešgaisrinės saugos specialistų, ekspertų.
Profesionalią poziciją mūsų žurnalui pateikė UAB „Poliprojektas“, užsiimančios gaisrinės saugos ekspertine ir tiriamąja veikla, vadovas Edvardas Charžauskas. Tai ekspertas, atlikęs daugybę pastatų gaisrų ekspertizių, pradedant gaisraviečių apžiūra, baigiant medžiagų naudojimo ir gaisrinio pavojingumo analizėmis bei tyrimais.
Ar Lietuvoje galiojantys gaisrinės saugos reikalavimai ir statybas reglamentuojantys dokumentai yra pakankamai griežti, kad būtumėm apsaugoti nuo gaisrų, panašių į kilusį Londone?
E. Charžauskas. Norint išvengti gaisrų, nepakanka vertinti tik statybas reglamentuojančius gaisrosaugos teisės aktus. Vertinti reikia kompleksiškai ‒ pradedant pastato projektavimu, tinkamu projekto įgyvendinimu ir baigiant saugia eksploatacija. Nepadės jokie teisės aktai, jeigu jų nebus laikomasi, kaip ir kokybiškas projektas, jeigu jis nebus tinkamai įgyvendintas. Kita vertus, nors pastatas ir bus pastatytas saugus, atitiks visus gaisrosaugos reikalavimus, gaisro priežastimi gali tapti netinkama jo eksploatacija, kai jo priešgaisrinės sistemos neprižiūrimos ir neveikia, evakuacijos keliai užblokuoti, remonto darbai atliekami netinkamai, pastatas naudojamas ne pagal paskirtį. Teigti, kad teisės aktų griežtumas gali visiškai užtikrinti saugumą, būtų per siauras požiūris.
Nors Lietuvoje galiojantys gaisrosaugos teisės aktai yra pakankamai griežti ir atitinka šiandieną, svarbiausia juos tinkamai pritaikyti ir įgyvendinti. Nereikia manyti, kad vien griežtumas viską išspręs ‒ taip net galima pasiekti priešingą efektą. Neadekvačiai griežti ir nesubalansuoti teisės aktai gali paskatinti „apeiti“ reikalavimus, o tai lems užmaskuotas kompleksines problemas, galinčias tapti skaudžių, panašių į namo Londone gaisrų priežastimi. Vis dėlto statybų priežiūrą ir pastatų eksploatavimą mūsų šalyje dar reikėtų tobulinti.
Atliekate medžiagų naudojimo ir gaisrinio pavojingumo tyrimus. Kokių sienų šiltinimo medžiagų nerekomenduotumėte naudoti?
E. Charžauskas. Manau, kad visos įprastos šiltinimo medžiagos gali būti naudojamos atitvarų konstrukcijų sistemose. Bet kuriuo atveju fasadų, stogų ar kitų atitvarų šiltinimo sistemas pagal poreikį sudaro šiltinimasis sluoksnis, garo ir hidroizoliacinės bei apdailos medžiagos, tvirtinimo elementai. Bus negerai, jei naudosime nedegią šilumos izoliaciją, bet parinksime degią hidroizoliaciją ar apdailą. Ir, atvirkščiai, ‒ galima naudoti tokią šiltinamąją medžiagą, kaip, pavyzdžiui, polistireninis putplastis, kurį tinkamai aptaisius nedegiu tinku, bus pasiektos puikios sienų gaisrosaugos savybės bei išvengta gaisrų.
Tačiau reikia turėti galvoje, kad vien saugios atitvaros negali apsaugoti nuo gaisro, jei saugumas nebus užtikrinamas kompleksiškai. Ne mažiau svarbu vidaus inžinerinių komunikacijų apsauga, jų sandarumas ir pan. Jei galvosime tik apie pasyviąsias gaisrosaugos priemones, medžiagų degumą ir atsparumą ugniai, bet nekreipsime dėmesio į aktyviąsias sistemas, tokias, kaip signalizaciją, automatinio gaisro gesinimo, dūmų ir viršslėgio sistemas, gali būti skaudžių pasekmių.
Ir statybininkai, ir projektuotojai privalo laikytis LR galiojančių gaisrinės saugos reikalavimų. Ar dažnai gaisrai kyla dėl nepakankamo jų paisymo?
E. Charžauskas. Nėra statistikos, kiek kyla gaisrų dėl reikalavimų nesilaikymo. Tačiau skaudžiausi gaisrai įvyksta ne dėl vienintelio kritinio faktoriaus. Šiuo metu Londone vyksta tyrimas. Aš tikiu, kad išaiškės daugiau aplinkybių, bet jau dabar akivaizdu ‒ gyventojai ir ugniagesiai apie gaisrą sužinojo pavėluotai. Žinome, kad pastate buvo atliekami renovacijos darbai, bet neaišku, koks buvo komunikacinių šachtų sandarinimas, gal jo visai nebuvo. Taip pat nežinome, iš kokių medžiagų buvo fasadinė sistema. Ar ji buvo išbandyta, sertifikuota ir tinkamai sumontuota? Dėl viso to turime tiek gyventojams, tiek ugniagesiams itin pavojingo uždelsto gaisro pavyzdį ‒ buvo užkirsti evakuaciniai išėjimai, neveikė gesinimo sistema (arba jos net nebuvo), nebuvo užtikrintas tarpaukštinis sandarumas, todėl ugnis plito per visą pastatą, o gaisro galia pasiekė tokius parametrus, kad evakuoti gyventojus ir greitai užgesinti gaisrą aukštuminiame pastate tapo neįmanoma.
Panašios nuomonės dėl pastatų gaisro prevencijos yra ir VGTU Darbo ir gaisrinės saugos katedros vedėjas doc. dr. Ritoldas Šukys. Darbais gaisrosaugos srityje garsus mokslininkas taip pat nemano, kad verta kelti paniką ir nepalaiko kilusių diskusijų dėl iniciatorių nuomonės uždrausti naudoti degias šiltinimo medžiagas.
Profesoriaus teigimu, Lietuvoje gaisrinę saugą reglamentuojantys teisės aktai gana griežtai nustato pastatų gaisrinės saugos reikalavimus. Iš jų – galiojantys reikalavimai jau įprastoms atitvarų šiltinimo medžiagoms, jų degumui. Šie reikalavimai priklauso nuo pastato paskirties, jo aukštingumo ir kt. faktorių. Pasak dr. R. Šukio, laikantis visų Lietuvoje galiojančių teisės aktais nustatytų gaisrinės saugos reikalavimų tiek projektavimo, tiek naujų pastatų statybos, tiek ir rekonstrukcijų ar remonto bei eksploatacijos metu, užtikrinama pakankama gaisrinė sauga.
Paklausus, ar pastatų renovacijai mūsų šalyje naudojamos tinkamos šiltinimo medžiagos, dr. R. Šukys atsakė taip: „Yra nemažai šiltinimo medžiagų pastatams renovuoti. Jos skiriasi savo savybėmis ir degumu. Svarbiausia naudoti tik sertifikuotas, gaisrinės saugos reikalavimus atitinkančias medžiagas. Tačiau fasado atsparumą gaisrui lemia ne tiek medžiagų degumas, kiek visa jo konstrukcija, tinkamas įrengimas ir priežiūra. Visada turi būti vertinamas gaisro pavojus ir iš pastato išorės ‒ naudojamos atitinkančios reikalavimus fasado apdailos medžiagos, taip pat kitos ugnies plitimą stabdančios priemonės. Nors gaisrinę saugą Lietuvoje reglamentuojantys teisės aktai yra pakankami ir nuolat tobulinami, tačiau bėda, kad jie ne visada įgyvendinami. Pirmiausia patys gyventojai turėtų pagalvoti apie pavojus. Net paprasčiausios gaisrinės signalizacijos įrengimas gali išgelbėti nuo nelaimių.“
Iki galo neišsiaiškinus Londone įvykusio gaisro priežasčių, mūsų šalyje skubotai pareikšti diletantiški siūlymai atsisakyti įprastų šiltinimo medžiagų arba riboti jų naudojimą nuo šeštojo pastato aukšto vargu ar turi realų pagrindą. Verta būtų susimąstyti ir apie tai, kas šioje situacijoje bando siekti sau naudos. Žinoma, turime padaryti viską, kad būtumėm saugūs, nes visuomet gaisrai kyla tada, kai jų mažiausiai tikimasi.
