Vytautė Kazanavičiūtė. 2017 m. rugsėjo 4 d.

Ar technologijos riboja kūrybiškumą?

„Geriausias būdas sukurti vertę XXI amžiuje – tai sujungti kūrybiškumą ir technologijas“, – kartą pasakė amerikietis verslininkas ir inovatorius Steve’as Jobsas. Tačiau ar iš tiesų nenuilstanti technologijų ir žmogaus saviraiškos poreikių sintezė yra pozityvus reiškinys? Galbūt meninės, artistinės, netradicinės variacijos iš tiesų neturi nieko bendra su virtualiąja realybe, dirbtiniu intelektu, automatizacija, trimačio spausdinimo galimybėmis ir kitomis moderniomis technologijos bei naujomis sampratomis, pamažu besibeldžiančiomis į mūsų kasdienybę? Ar novatoriška vaizdo stebėjimo sistema tampa blogesnė, jeigu yra sukurta remiantis ne kūrybiškumu, o vien tik inžinerinėmis žiniomis? Ne. Bet svarbu suprasti šią kontroversiją – dauguma naujųjų technologijų atsirado būtent iš netradicinių, rizikingų eksperimentų, kuriuos atliko kūrybingi žmonės. Tad kurgi slypi pavojus?

Kūrybinė improvizacija mokslo pinklėse

Kūrybinis smalsumas provokuoja improvizaciją, o mokslinis – naujų teorijų išvedimą ir įgūdžių pritaikymą praktikoje. Abiem atvejais smalsumas skatina pažangą, kuri neišvengiamai lemia visuomenės raidą. Visgi jų įgyvendinimu rūpinasi skirtingos bendruomenės, pavyzdžiui, menininkai ir mokslininkai. O kas, jeigu šios „primityvios“ grupės yra sujungiamos į vieną visumą? Kai menininkai tampa mokslininkais, o mokslininkai menininkais? Ar įmanoma išvengti chaoso? Remiantis žmonių elgesio tyrinėtojo, psichologo Sarnoffo Mednicko prieš 50 metų iškelta teorija, tai ir yra unikaliausia gamybos forma – kontroliuojamame chaose gimsta geriausios kūrybinės mintys.

Tačiau neretai laki vaizduotė ieško ir randa pernelyg daug. Humanoidų, kurie nei elgesiu, nei emocijomis nesiskiria nuo žmonių, savivairuojančių automobilių, tobulai pritaikytų prie senosios miesto infrastruktūros, namų apsaugos sistemų, gebančių susidoroti su bet kokiu namams iškilusiu pavojumi... Visa tai lyg ir yra, trūksta vos kelių mažų žingsnelių... Bet tie keli žingsneliai yra itin reikšmingi. Mokslas, neatsižvelgiant į pastangas, ne visada sugeba pateisinti kūrybinius lūkesčius, nes idėjos yra spartesnės nei galimybės. To pasekmė – po kūrybinio proveržio užklumpantis įkvėpimo sąstingis dėl negalėjimo išnaudoti idėjų potencialo.

Technologijos atveria duris baimei

Neretai manoma, kad technologijos, o ypač internetas, naikina žmonių gebėjimą mąstyti savarankiškai. Kažko nežinodami ar nerasdami atsakymo į juos dominantį klausimą, įvairaus amžiaus asmenys jau seniai įprato įsijungti lengvai prieinamą „Google“ paieškos langelį ir patenkinti savo smalsumą ar užglaistyti žinių, įgūdžių spragas. Internetas pamažu pripratino nepersistengti ne tik kaupiant elementarią informaciją, bet ir pasitelkiant kūrybiškumą. Žmonių protas, mintys tapo ne tik tingūs, bet ir priklausomi nuo išorinio kontakto. Anot Virdžinijos universiteto mokslininkų, 25 % moterų ir 67 % vyrų verčiau rinktųsi būti nukrėsti elektros šoko, nei palikti tyliai pagalvoti 15 minučių. Tokį pasirinkimą jie pateikė, prieš tai įvardiję, kad jeigu jiems grasintų elektros šoku, jie atiduotų visus savo turimus pinigus.

Kitas aspektas – baimė. Dėl neriboto informacijos prieinamumo atsiranda neapibrėžtumas, pasirinkimo paralyžius. Britų tyrėjai pernai pateikė neįtikėtinas išvadas – dauguma kūrybingų asmenų (menininkų, dizainerių, architektų ir kt.) patiria nerimo priepuolį ir praranda norą įgyvendinti savo idėjas vien todėl, kad lengvai prieina prie konkurentų atliktų darbų ir įsitikina, jog pastarieji yra geresni.

STEAM

Vis dėlto yra ir kita technologijų bei kūrybinės sąveikos pusė – teigiamoji. Robotų technikos kūrėjai siekia inovatyvių rezultatų, todėl vis dažniau į savo technologinius procesus įtraukia kūrybinius sprendimus. Be to, nereikia pamiršti ir robotų, suprojektuotų menui kurti, pavyzdžiui, vienarankis robotas „e-David“ dalyvauja robotų dailės konkursuose.

Svarbu paminėti, kad technologijos taip pat padeda įgyvendinti kūrybines idėjas. Grafika, kinas, muzika ir kitos kūrybinės sritys yra veikiamos inovacijų evoliucijos, dauguma procesų dabar tiesiog lengviau atliekami.

Kitas pozityvus įrodymas – STEAM programos sumanymas ir realizavimas. STEAM yra robotikos vizija – projektas, kuriame susijungia robotų technika ir dizainas, menai: gamtos mokslai, technologijos, inžinerija, menai, matematika (angl. science, technology, engineering, arts, mathematics). STEAM vis dažniau integruojama įvairiuose jaunimo centruose, mokyklose visame pasaulyje ir Lietuvoje, siekiant ugdyti kartą, kuriai nebus svetimas naujovių ir kūrybiškumo ryšys bei inovatyvios technologijos.

Pasirinkimai ateityje

Ko gero, galima teigti, kad ateityje technologijų ir kūrybos sąjunga tik dar labiau stiprės, ir ne todėl, jog dailininkai, rašytojai, dizaineriai, architektai bei kiti kūrybinių profesijų atstovai nesugebės išsiversti be technologijų, bet todėl, kad jie tiesiog nebenorės to daryti... Nuolatos skubančios visuomenės verpete technologijos jau tapo išsigelbėjimu – net ir kūrybiniai darbai atliekami sparčiau, lengviau, produktyviau.

Inovacijų net ir norėdami nebeišvengsime, jos yra mūsų visuomenės dalis, mūsų kartų evoliucijos įrodymas. O ar technologijos riboja kūrybiškumą? Turbūt. Tačiau kiekvienas žmogus į šį klausimą turėtų atsakyti individualiai. Viskas yra pasirinkimas. 